Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė: Miesto kūrimas – bendras visų mūsų reikalas

Žmonės, savanoriškai burdamiesi į kolektyvus, sudaro sau prielaidas įsitvirtinti visuomenėje. Ir atvirkščiai, gyventojų nesugebėjimas veikti kartu bendram labui arba dėl tikslo, peržengiančio tiesioginius materialius artimiausių šeimos narių interesus, lemia skurdą ir atsilikimą. Tai reiškia, kad kuo labiau valstybės piliečiai yra socialiai atsakingi ir bendruomeniški, tuo didesnė tikimybė, kad tos šalies demokratija bus stipri ir nepalaužiama.
Laura Stašiauskienė
Laura Stašiauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Neseniai pasirodžiusi atnaujinta statistika apie žmonių skaičiaus Lietuvoje mažėjimą tikriausiai jau nieko nestebina. Tačiau vis dar stebina nepakankamai aktyvus vietos gyventojų įtraukimas į savivaldos procesus. Ar iš tiesų konsultuojamės su gyventojais, klausiame jų nuomonės dėl kasdienių problemų geriausių sprendimų, ar savivalda užsako gyventojų poreikių mieste tyrimus ir jais vadovaujasi, ar tiesiog priimame sprendimus, nes „atrodo, kad taip reikia“.

Daug tyrėjų vieningai pritaria pagrindiniam stiprios demokratijos principui – valstybės piliečių dalyvavimui ir įsitraukimui kuriant savo valstybę. Miesto gyventojai neišvengiamai turi jungtis bendrai veiklai tam, kad skatintų demokratijos vystymąsi, turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę ir pasiūlymus vietos institucijoms, kad aktyviai dalyvautų miesto kūrimo ir valdymo procese.

Žvelgiant plačiau, Europos mastu, nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) yra pilietinės visuomenės garantas. Šiam tikslui pasiekti ir pilietinės visuomenės stabilumui išlaikyti vyriausybės, ministerijos, savivaldybės skiria lėšas nevyriausybinių organizacijų veikloms finansuoti, užsibrėždamos tam tikrus tikslus. Tai gali būti labia platūs, įvairūs arba konkretūs tikslai konkrečioms paslaugoms pirkti. Atsiranda tam tikri „užsakovo“ ir „vykdytojo“ santykiai. Tačiau tai nepanaikina vieno svarbiausių NVO tikslų – tai yra pilietinės visuomenės pagrindas ir stiprios demokratijos požymis. Valdžios ir NVO bendradarbiavimas turėtų būti paremtas nevyriausybinių organizacijų sektoriaus įtraukimu į sprendimų priėmimo procesą, taip pat nevyriausybinių organizacijų patirties išklausymu formuojant viešojo administravimo institucijų politiką. Ir atvirkščiai – reikėtų atsižvelgti į įtaką, kurią nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms gali daryti planuojami valdžios politikos pokyčiai. Taigi tas ryšys ir kontaktas, ypač vietos savivaldoje, turi būti nuolat stiprinamas ir, svarbiausia, abipusio dialogo ir argumentų nulemtas.

Finansinė parama ir moralinis palaikymas yra svarbus NVO ir valdžios bendradarbiavimo šaltinis vietos savivaldoje. Todėl savivaldybės pareiga, būtent pareiga, o ne myliu/nemyliu principas yra skatinti kuo didesnį ir aktyvesnį vietos gyventojų įsitraukimą į vietos bendruomenes, įvairias visuomenines organizacijas ar tiesiog aktyvius kiemo sambūrius. Žinoma, nereikia tikėtis, kad aktyvūs gyventojai nuties Kaunui pietrytinį aplinkkelį, tačiau jeigu nors vieno NVO vykdomo projekto metu kaimynas susipažins su kaimynu, ar senjorai atras smagių bendradarbiavimo galimybių su mikrorajono mokykla ar darželiu, valio, tikslas bus pasiektas!

Žaliųjų erdvių sutvarkymas – parkų, skverų atnaujinimas ir pritaikymas visos bendruomenės poreikiams, ne tik išskiriant jaunimą, bet atsižvelgiant į vaikus, senjorus, šeimas ar papietauti išėjusių biurų darbuotojų interesus yra puikus miesto valdžios sprendimas. Tačiau būtinybė atsižvelgti į miesto gyventojų poreikius ir interesus, miesto plėtra plačiąja prasme yra nuolatinis ir nesibaigiantis procesas. Jeigu valdžia atėjo daryti tvarkos šaligatviuose ir parkuose, kas yra sveikintina, tačiau pamiršo puoselėti ilgalaikę miesto viziją ir strategiją atsiklausiant gyventojų nuomonės, visuomenės pareiga tai priminti.

Kiek miesto vadovai leis miesto kūrimosi ir plėtros procese dalyvauti vietos gyventojams, bendruomenėms ir bendrai viso nevyriausybinio sektoriaus atstovams ir realiai atsižvelgs į jų nuomonę, priklauso tik nuo pačios miesto valdžios. Ar šiandien Kaune turime brandų ir pagarbų abipusį nevyriausybinio sektoriaus ir aukščiausių miesto vadovų bendravimą, sunku pasakyti. Tam tikri liūdni mokyklų uždarymo, medžių kirtimo, šimtamečių parkų tvarkymo pavyzdžiai parodė, kad tiesioginis dialogas būtinas. Visuomeninė veikla yra ne politinė veikla, bet ji gali tam tikrais atvejais būti pilietinės visuomenės raiškos forma kaip priemonė. Priemonė, užtikrinanti stiprią demokratiją. Nuo aktyvios pilietinės visuomenės priklauso teisinės valstybės svertai bei demokratijos susiklostymas – ji bus stipri, silpna arba imitacinė. Ar Kaune siekiame imitacinės demokratijos? Ar realios, išdiskutuotos ir bendro geriausio sprendimo siekiančios savivaldos.

Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kauno skyrių sueigos pirmininko pavaduotoja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas