Nesenai atliekamoje Lietuvos banko užsakytoje įmonių apklausoje, vienas iš klausimų buvo kokias prioritetines valstybės sritis išskirtumėte. Net nedvejodama pasirinkau sveikatos apsaugą. Žinoma tai atrodytų keista, kai visi aplinkui kalba apie švietimą ir jo svarbą. Nesiginčiju, kad švietimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų mūsų šalyje, tačiau sveikatos apsauga yra tarp prioritetinių sričių – drastiškai krentant gyventojų demografinei kreivei ir didėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui, „jaunėjant“ patologijoms ir ligoms tampant vis agresyvesnėms, sveikatos priežiūros paslaugų poreikis šalyje tik augs, o kompensuoti jas iš valstybės biudžeto lėšų taps vis sudėtingiau.
Jau šiuo metu privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų neužtenka padengti sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo sąnaudoms. Neužtenka ir atlyginimams. Lietuvoje veikia virš 250 valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų ir daugiau nei 2000 privačių ASPĮ.
Pasidomėjus asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės veiklos rezultatais, pasidaro aišku, kad daugiau nei pusė šalies ligoninių metus baigia nuostolingai, panašiai ir su poliklinikomis ar pirminės sveikatos priežiūros centrų veikla – daugiau nei pusė jų metus baigia nuostolingai. Milijonai eurų nuostolio. Tačiau jeigu vertintume privačias sveikatos priežiūros įstaigas – iš jų gal apie 10 proc. turi neigiamus finansinius rodiklius. Klausimas, kaip šią sistemą padaryti konkurencinga, nes panašu kad vien iš valstybės biudžeto lėšų jos neišgelbėsime.
2012 metais LR Ūkio ministerijos ir Lietuvos privačių gydymo įstaigų asociacijos organizuota tarptautinė konferencija „Medicinos turizmas – Lietuvos paslaugų eksporto ateitis“ žadėjo išties didelius pokyčius medicinos paslaugų srityje. Ernst&Young pristatė Lietuvos medicinos paslaugų turizmo galimybių analizę, rekomendavo viziją, aiškiai nubrėžė gaires kur link turėtume judėti.
Tačiau ar sveikatos (medicinos) turizmas yra tik privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų reikalas, ar galėtų tapti visos šalies prioritetu? Neišvengiamai reikia skatinti privataus ir valstybinio sektoriaus medicinos paslaugų srityje bendradarbiavimą, tik taip turėtume papildomų svertų ištiesti ranką emigruojantiems medikams.
Beje, „Idėjų Lietuvai“ konferencijoje buvo paminėtas siekis turėti 20 proc. studentų užsieniečių labai sveikintinas, tačiau turime galvoti ką jiems pasiūlysime kai studentai baigs studijas. Juos galime matyti kaip savo sveikatos apsaugos paslaugų stiprintojus ir savotiškus ambasadorius pritraukiant pacientus iš užsienio. Jau dabar medicinos studentai mielai renkasi studijas Lietuvoje dėl patrauklios kokybės ir kainos santykio.
Ne želdynų šiandien mums reikia, mums reikia darbo vietų mūsų jauniems medikams, kurie yra pilnai pasiruošę ir geba bendrauti keliomis užsienio kalbomis su pacientais ir kurie mokėsi 10 metų, kad tuos įgūdžius panaudotų.
Pagal Tarptautinį sveikatos priežiūros tyrimų centro (angl. International Heathcare Research Center) sudaromą sveikatos paslaugų turizmo indeksą, pasauliniame reitinge pirmą vietą užima Kanada. Europoje pimauja tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė (2), Vokietija (6), Prancūzija (7), Italija (9), Ispanija (11), Lenkija (24), Malta (26). Beje, Izraelis yra trečias šiame reitinge ir ligoninės užsiimančios sveikatos turizmu yra valstybinės, o kai kurios net ir išlaikomos nevyriausybinių organizacijų. Dubajus (JAE) visai neseniai užsibrėžęs tapti globaliu medicinos turizmo centru yra 16 vietoje. Pastarasis pasišovė iki 2020 tapti TOP5 pasaulyje, skubiai įsisteigė Sveikatos turizmo tarybą, kuri aktyviai užsiėmė sveikatos paslaugų paketo viešinimu ir įvairių privačių sveikatos įstaigų regione įtraukimu į bendrą tikslą.
Per 2016 metus buvo pastebėtas 9,5 proc. medicinos turistų apsilankymų augimas emyrate: iš viso 326,649 pacientai, kurių didžiąją dalį sudarė azijos šalių (37 proc.), arabų pusiasalio (31 proc.), Europos (15 proc.), kitų šalių (17 proc.) piliečiai. Bet svarbiausia, valdžia aktyviai prisideda prie medicinos paslaugų marketingo globaliu mastu ir ima vairą į savo rankas – sukurtas paslaugų portalas, kuriame pristatomos per 45 privačios įstaigos, nuo A iki Z pateikiami paslaugų paketai, informacija apie skrydžius, viešbučius, vizos klausimai; keletą kartų per dieną CNN (JAV televizijos žinių kanalas) kanalu sukasi reklamos su patraukliu sveikatos paslaugų pristatymu; pristatomos ne tik chirurginės intervencijos reikalaujančios paslaugos bet ir sveikatinimasis vandens procedūrose, dvasinio tobulėjimo paslaugos.
Dubajus bando formuoti ne komercializuotos, o holistinės medicinos pasiūlą. Kitaip sakant siūlo holistines terapijas, kai gydomas individualus žmogus, o ne atskira organizmo dalis. Gilinamasi į žmogaus visumą – kūną, protą ir emocijas, o ne tik į ligos simptomus. Ieškoma negalavimo priežasties – galbūt tai netinkama gyvensena, blogi įpročiai, stresas.
Kas lemia, kad medicinos turizmas šalyje klestėtų? Pirmiausia kokybiškos paslaugos, profesionalumas ir atitinkamai pritaikyta infrastruktūra. Ar Lietuva visa tai turi? Tikrai taip. Smagu, kad Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 programoje sveikatos turizmas yra pristatomas kaip vienas iš keturių prioritetinių turizmo rūšių. Liūdna, kad jau 2018-ieji ir mūsų medikai vis dar emigruoja. Vertinant tokią situaciją, norėtųsi, kad sveikatos turizmas būtų tapęs vieninteliu prioritetu 2014 metais patvirtintoje turizmo plėtros programoje.
Nusistatyti prioritetai turėjo atliepti mūsų šalies problematiką ir potencialą tuo pačiu. Programoje viskas pateikta labai teisingai: štai 24 punktas teigia, kad „sveikatos turizmas turėtų būti plėtojamas valstybės remiamos viešojo ir privataus sektorių partnerystės, klasterizacijos ir integruotos rinkodaros pagrindais“. Valio. Bet kur gi visa tai? Įsisteigė Lietuvos medicinos turizmo klasteris. Jame narystės pagrindu dalyvavo 8 privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Anglų kalba puslapyje pateikiamas siekis tapti tarp TOP5 pasaulyje (Ernst&Young paminėjo, kad turėtume siekti patekti bent tarp TOP5 Europoje).
Bet, pasak interneto svetainės, specialistai teigia, kad jau dabar Lietuva yra tarp dešimt geriausiųjų pasaulyje. Tik nepastebėjau, kad 2016 metų International Heathcare Research Center reitingų lentelėje mes apskritai būtume. O pagal MTI 2016 indeksą (angl. Medical tourism index) Lietuva Europoje net nepažymėta kaip siūlanti medicinos turizmą. Klausimas – ar vyriausybė aktyviai remia sveikatos turizmo plėtrą Lietuvoje ar tik užima stebėtojo vaidmenį šiame procese? Taip pat, ar aprašytas „sveikatos turizmas“ Lietuvos turizmo plėtros programoje apsiriboja kurortiniu sveikatinimusi ar labiau orientuojamas į medicinos/chirurginių paslaugų teikimą? Nes turizmo plėtros programoje kalbant apie sveikatos turizmo infrastruktūrą (1.1.) atsiranda priemonė 1.1.4. „Įrengti ir viešajam naudojimui pritaikyti želdynai“. Ne želdynų šiandien mums reikia, mums reikia darbo vietų mūsų jauniems medikams, kurie yra pilnai pasiruošę ir geba bendrauti keliomis užsienio kalbomis su pacientais ir kurie mokėsi 10 metų, kad tuos įgūdžius panaudotų. Beje, tarp didžiausio potencialo sveikatos turizmo teritorijų (po visų kurortinių savivaldybių) įrašyti ir Vilnius, Kaunas bei Klaipėda.
Kaunas prieš keletą metų užsibrėžė tikslą tapti šiaurės Europos medicinos turizmo sostine. Čia turime daug Europos ir pasaulio lygiu vertinamų specialistų, aukštą ugdymo kokybę medicinos studentams, infrastruktūrą. Tačiau Kauno miesto savivaldybės strteginiame veiklos plane iki 2020 metų medicinos ar sveikatos turizmo skatinimo priemonės rasti nepavyko. Tai pavesta atlikti VšĮ „Kaunas IN“, tačiau medicinos turizmas jų interneto puslapyje įvardintas kaip „Besivystantis sektorius“ ir nepanašu, kad prioritetinis.
Vilniaus miesto savivaldybės 2010-2020 m. strateginiame plėtros plane daug dėmesio skiriama sveikatos apsaugos paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumui, bet apie sveikatos turizmą neužsimenama. Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 strateginiame plėtros plane jau matosi rimtesnės gairės: numatytas tikslas užtikrinti aukštą sveikatos priežiūros paslaugų lygį, daugiau dėmesio planuojama skirti modernizuoti technologijas, pastatus ir pan.
Įvertinus savivaldybių planavimo dokumentus, pasigendama LR Ūkio ministerijos (taip pat Sveikatos apsaugos bei Socialinės ir darbo apsaugos ministerijų) aktyvesnio dalyvavimo ir įsitraukimo į dialogą su didmiesčių savivaldybėmis. Vargu ar Lietuvos nacionaliniam prioritetui pasiekti užtenka tik interneto svetainės vertimo į anglų kalbą ar pasirodymo ir viešinimosi tarptautinėse parodose, įteikiant skrajutę lankytojams. Galbūt per mažai mes įvertiname sveikatos turizmo galimybes? Nes kaimo turizmą labai gerai plėtojome, žinoma tam buvo daug skirta Europos sąjungos struktūrinių fondų paramos.
Atsivertus LR Vyriausybės prioritetinių darbų sąrašą 2018-2020 metams, tenka nusivilti, nes medicinos paslaugų turizmas nėra akcentuojama kaip prioritetinė sritis – paminėta šeimos gydytojų problematika (eilių mažinimas, šeimos gydytojų komandos didinimas). Viena numatyta sritis man labai patiko, tačiau čia norėtųsi aiškumo: „Lietuvos žinomumo, kultūros sklaidos ir kūrybinio potencialo užsienyje stiprinimas“. Labai viliuosi, kad čia slepiasi tas medicinos turizmo proveržis. Nuoširdžiai tikiu, kad ir regionų plėtros problemos gali būti išsprendžiamos, kai veikiama lokaliai, kalbantis su vietos savivalda ir ieškant patrauklių galimybių abiems pusėms. Eksportuokime ne žmones, o kokybiškas paslaugas.
Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė yra TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininko pavaduotoja.
