Kadangi gyvenu Vokietijoje, pastebiu, kad čia daug daugiau televizijos programų pritaikyta kurtiesiems: tiesioginiai renginiai, daugiau filmų leidžiama su subtitrais. Be to, vertėjas žiniose (ar kitose laidose) – ne pačiame kamputyje ir ne toks mažytis, tad čia kurtiesiems nereikia naudoti žiūronų, kad suprastų ką jis verčia. Tačiau antradienį Vokietijoje įsijungus tiesiogiai transliuojamą pirmajį konkurso pusfinalį, man tiesiog akys ant kaktos iššoko, netekau amo – visa programa yra pritaikyta kurtiesiems!
Vokietijoje įsijungus tiesioginai transliuojamą pirmajį konkurso pusfinalį, man tiesiog akys ant kaktos iššoko, netekau amo – visa programa yra pritaikyta kurtiesiems!
Visos dainos buvo verčiamos į gestų kalbą, visi vedėjų pokalbiai taip pat. Ir visa tai yra verčiama į tarptautinę gestų kalbą, kuri yra suprantama visiems pasaulio kurtiesiems. Tai tarsi tas pats, kas girdinčiajam anglų kalba.
Maža to, vertėjas – ne mažame ekrano kamputyje, o matomas aiškiai, per trečdalį ekrano. Iškart susisiekiau su tėvais, norėdama pasidžiaugti kokią dovaną šiemet „Eurovizija“ mums padarė, tačiau tėvai tik pakraipė galvas – „Kad Lietuvoje rodo, kaip visada...“
Nuo mažens žiūrėdavau „Euroviziją“ kasmet. Nesuprasdavau, kodėl mano sesuo (kuri girdi) sakydavo, kad šitas ar kitas atlikėjas nekaip pasirodė, mano nuomonė būdavo kitokia, sakydavau, kad gražu juk buvo, fonas, šokis, apšvietimo žaismas, tada gaudavau atsakymą „bet daina nekokia“ prieš tokį argumentą nelabai turėjau ką pasakyti.
Šiais metais pagaliau pasijutau kaip visavertė šio šou žiūrovė, supratau viską! Vertėjai tokie nuostabūs, kad perteikia dainos emociją 100 procentų, jaučiau ką dainuoja, supratau apie ką dainuoja, pagaliau man irgi bėgo šiurpuliukai ir net ašaros „besiklausant“ dainos.
Pagaliau darbe galėjau su kolegom, tiek girdinčiais, tiek kurčiaisiais, diskutuoti ir apie dainas. Ir pagaliau kurčiųjų nuomonė nebesiskyrė taip smarkiai nuo girdinčiųjų.
Supratau turinti favoritus ne pagal vaizdą, o pagal visą pasirodymą. Pagaliau darbe galėjau su kolegom, tiek girdinčiais, tiek kurčiaisiais, diskutuoti ir apie dainas. Ir pagaliau kurčiųjų nuomonė nebesiskyrė taip smarkiai nuo girdinčiųjų.
Sužinojau, kad Austrija šiemet leidžia pasirinkti 3 tesioginės transliacijos variantus:
1) įprastinį „Eurovizijos“ vaizdą, kurį matome kasmet;
2) transliaciją, kurios metu trečdalį ekrano užima vertėjų fonai (neužgožiant dalies vaizdo), kurie verčia viską, nuo pasišnekėjimų iki dainų.
3) transliaciją, kai rodomi vertėjų siluetai ekrano pusėje (tačiau gali užgožti vaizdą).
Šių metų „Eurovizijos“ šūkis – „Statome tiltus“. Jis labai dažnai kartojamas visose transliacijose. Akivaizdu, kad pastatytas tiltas ir į kurčiųjų visuomenę.
Kyla klausimas, kodėl „LRT“ televizija nepasirinko varianto skirto kurtiesiems? O gal nežinojo, kad galima rinktis? Visai Lietuvos kurčiųjų bendruomenei yra labai svarbu, kad būtų atsižvelgta į mūsų teises, ir būtų lygiuojamasi į europinius standartus, ir kad šeštadienio finalą kurtieji galėtų stebėti su vertėjų pagalba.
