Konkrečiai įtvirtinta, kad Vyriausybės teikimu nuo 2017 m. rudens „siekiant mažinti gyventojų energetinį skurdą ir socialinę atskirtį“ bus įvedamas lengvatinis PVM tarifas šildymui, o tam reikalingus teisės aktus bus siekiama priimti iki spalio 1 dienos.
Valdančiosios koalicijos partnerių socialdemokratų atstovai tokį susitarimą ėmė vadinti neva prekyba poveikiu. Tokie pasisakymai yra nepagrįsti ir jų neverta net komentuoti. TS-LKD įrodė, kad remia ir palaiko visuomenės gerovei svarbius sprendimus, nepriklausomai nuo to, ar jie teikiami valdančiųjų ar opozicijos.
TS-LKD frakcijos nariai buvo įregistravę įstatymo pataisas, pagal kurias PVM lengvata centralizuotai tiekiamai šilumos energijai būtų pratęsta iki 2020-ųjų, tačiau valdančiųjų balsais toks įstatymo projektas buvo atmestas. PVM lengvatos šildymui atsisakymas yra socialiai neatsakingas sprendimas. Tai valstybės biudžetą papildytų tik apie 30 mln. eurų, tačiau paliestų apie 700 tūkst. šalies gyventojų. Pabrangus šildymui, jie taptų kompensacijų gavėjais, padidėtų biurokratinė našta savivaldybėms, kurios skirstytų tas kompensacijas. Kitaip tariant, būtų skatinama „pašalpinių visuomenė“. Taigi, didžioji dalis papildomai surinktų pajamų iš PVM būtų išleista kompensacijoms.
Klausimas, koks buvo valdančiųjų sprendimo panaikinti PVM lengvatą šildymui tikslas. Ar daugiau surinkti į biudžetą, ar užtikrinti didesnį socialinį saugumą ar teisingumą? Kaip matyti papildomos biudžeto pajamos nebūtų labai didelės, bet tai paliestų didelį gyventojų skaičių.
Nepritariantieji šiai PVM lengvatai šildymui teigia, kad ji nėra socialiai teisinga, nes ja naudojasi ir pasiturintys žmonės, tuo tarpu lengvata automatiškai nėra taikoma visiems tiems, kurie nesinaudoja centrinio šildymo sistema, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų. Todėl buvo siūloma, kad šildymo išlaidos būtų kompensuojamos tik tiems žmonėms, kurie gauna mažesnes pajamas.
Tačiau Lietuvoje iš viso yra virš 43 mokestinių lengvatų, kas sudaro beveik 1 mlrd. eurų. klausimas, ar visos jos yra tikslingos ir tikrai pasiekia vartotoją. Tuo tarpu PVM lengvata šildymui yra vienintelė, kuri pasiteisina. Ir ji nėra taikoma turtingiesiems, nes pastarieji senesnės statybos daugiabučiuose dažniausiai negyvena. O galimybės atsisakyti centrinio šildymo daugiabučiuose negali būti sulyginamos su galimybėmis pasikeisti šildymo būdą individualiuose namuose. Jos yra labai ribotos.
Todėl labai svarbu, kad po šio TS-LKD frakcijos susitarimo su valdančiais prieš prasidedant šildymo sezonui PVM lengvata bus grąžinta ir šilumos energija neturėtų brangti. Be to, finansų ministras Vilius Šapoka patikino, kad pagal dabartinę biudžeto pajamų surinkimo dinamiką lengvatos grąžinimas įtemptos situacijos nesukurs, nes galimi pajamų netekimai būtų kompensuojamai viršplaninėmis pajamomis.
Taigi, visa tai rodo, kad TS-LKD yra konstruktyvi opozicija, kuri mąsto ir veikia valstybiškai, o ne galvoja apie siaurus partinius interesus. Panašus bendradarbiavimas su valdančiaisiais gali vykti ir kitais klausimais. TS-LKD yra pasirengusi ieškoti sutarimo su Vyriausybe šeimos, regioninės, mokestinės politikos klausimais. Tai ir parama jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti regionuose, ir mokestinės atostogos smulkiam verslui, ir darbo apmokestinimo mažinimas, ir pan. Visais šiais klausimais prieš rinkimus dabartiniai valdantieji buvo sukėlę didelius lūkesčius rinkėjams, ir dabar turi tuos pažadus įgyvendinti.
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta daug gerų darbų. Tačiau matyti, kad kai kuriose srityse nejudama į priekį, įsiveliama į politines batalijas, kai kur stokojama socialinio jautrumo, daug kas daroma iš inercijos. Valdantiesiems neregistruojant įstatymų pataisų, iniciatyvą gali perimti konservatoriai. Pavyzdžiui, tai buvo padaryta registruojant Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisas, numatančias didesnę valstybės finansinę paramą įstatyme nurodytiems asmenims ir šeimoms, ketinantiems įsigyti būstą šalies regionuose. Taip pat skatinant verslumą, ir ypač regionuose, įregistruotos Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kuriomis siūloma nuo pelno mokesčio atleisti mažas ir labai mažas įmones pirmuosius jų veiklos metus.
Taigi, nors TS-LKD frakcija ir dirba opozicijoje, tačiau tikrai neleidžia valdantiesiems pamiršti duotų įsipareigojimų.
Laurynas Kasčiūnas yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.
