Ši istorija turi visus privalomus muilo operos atributus – meilę ir neapykantą, ašaras ir nusivylimus, į ją įpainiojami tretieji asmenys, o šiandien vienam iš pagrindinių herojų jau net buvo bandoma segti antrankius.
Iš pradžių jie vienas kitą mylėjo. Labai. Net karštai. Iš tos meilės gimė vaikas. O vėliau meilė baigėsi. Ir prasidėjo kova. Tik blogiausia yra tai, kad laimėtojų šioje kovoje nebus. Jau dabar ją yra pralošę visi – Inga Rinau, Michaelis Rinau ir mažoji Luisa. Mergaitė, dėl kurios visa šita košė ir užvirė.
Būtent vaiko labiausiai ir gaila. Kol tėvai vienas kitam kaip įmanydami stengiasi perkąsti gerklę, vaikas tąsomas į šalis. Nereikia būti dideliu specialistu norint suprasti, kad Luisa patiria didžiulę psichologinę traumą.
Galiausiai įvyko tai, kas ir turėjo įvykti. Latvijos pareigūnai sulaikę Michaelį Rinau su dukra, po pusdienio abu paleido. Jiems leista skristi į Berlyną.
Vos išvakarėse per Lietuvą nuvilnijo žinia – Michaelis Rinau pagrobė mažąją Luisą. Klaipėdos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Buvo paskelbta vokiečio ir jo dukters paieška visoje Šengeno erdvėje.
Kol Lietuvoje verda emocijos, latviai šaltai ir santūriai išnagrinėjo Michaelio Rinau turimus dokumentus ir vadovaudamiesi teisės aktais nusprendė, kad vokietis nieko nepažeidė, jam priklauso globos teisės ir jis gali vaiką išsivežti. Latviai nutraukė ir Luisos paiešką.
Stebint šią istoriją iš šono, iš pradžių buvo gaila motinos, iš kurios kažkas bandė atimti vaiką. Vėliau paaiškėjo, kad motina pati pirma žengė neteisėtą žingsnį. Su laiku ši istorija pradėjo darytis kokti. Pastaruoju metu visos pusės jau vadovavosi principais, o ne protu. Emocijomis, o ne teisės aktais.
Kartą mano vaikai, eilinį kartą išgirdę Rinau istoriją, labai rimtai paklausė, kodėl du suaugę žmonės negali ramiai susėsti ir išspręsti problemos. Kodėl visa tai reikia skelbti visai Lietuvai? Atsakymo į tuos klausimus neradau. Bet išgirdus pranešimą, kad Inga Rinau balotiruojasi į Seimą, viduje pradėjo kirbėti įtarimas, kad visas šis triukšmas reikalingas tik pačiai vaiko motinai. Nedrąsūs paaiškinimai, kad kova dėl vaiko ir politinė karjera yra du atskiri ir tarpusavyje nesusiję dalykai, neįtikino.
Inga Rinau pralaimėjo visus įmanomus teismus dėl vaiko globos. Neskaičiau bylos, tad visų joje esančių detalių nežinau. Tačiau kiekvienam žmogui yra aišku, kad teismai, priimdami vieną ar kitą sprendimą, turi jį pagrįsti. Teismų sprendimai, nurodantys vaiką grąžinti tėvui, sufleruoja, kad šioje byloje, matyt, yra ne vienas niuansas, liudijantis ne motinos naudai.
Tačiau ar jau galima dėti tašką šioje istorijoje? Manau, kad reikia laukti tęsinio. Kokio? Pagyvensim – pamatysim. Juk muilo operos taip paprastai nesibaigia.
P.S. Kol ši nuomonė buvo rašoma, prasidėjo nauja serija. Klaipėdos teismas išdavė Michaelio Rinau arešto orderį. Ką gi, stebėsime toliau...
