Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvoje reziduojantys ambasadoriai: Stambulo konvencija – dėl geresnės ateities visiems

Šiandien sukanka 10 metų nuo Stambulo konvencijos pasirašymo. 2011 m. gegužės 11 d. buvo pateikta pasirašyti galinga priemonė – Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, kuri įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d. Tai pirmoji priemonė Europoje, nustatanti teisiškai privalomus standartus, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui dėl lyties, apsaugoti smurto aukas ir bausti smurtautojus.
Smurtas
Smurtas / 123RF.com nuotr.

Šiandien svarstome, ką iki šiol mums pavyko pasiekti, ir kokie iššūkiai dar laukia ateityje. Todėl džiaugiamės, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas numatytas Seimo rudens sesijoje, ir, tikimės, kad diskutuojant bus atsižvelgta į Stambulo konvencijos, kuria siekiama skatinti saugumą, pagarbą, lyčių lygybę ir apsaugą nuo smurto dėl lyties, privalumus bei vertybes.

Stambulo konvenciją Lietuva pasirašė 2013 m., ją yra ratifikavusios 34 valstybės narės. Konvencija yra išsamiausias teisinių priemonių rinkinys, skirtas užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir mergaites ir su juo kovoti. Joje prašoma imtis prevencinių veiksmų, taip pat remti ir apsaugoti moteris, kurios patyrė smurtą arba kurioms gresia toks smurtas. Joje taip pat raginama imtis veiksmų kovojant su vis dar egzistuojančia smurto artimoje aplinkoje problema, taip pat siekiama apsaugoti moteris ir mergaites nuo išprievartavimo, seksualinio priekabiavimo, persekiojimo, smurto internete ir daugelio kitų smurto prieš moteris atvejų. Stambulo konvencija buvo sukurta siekiant suvienodinti teisinius standartus ir užtikrinti, kad aukos būtų vienodai apsaugotos visoje Europoje, nes smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje tebėra liūdna visos Europos tikrovė.

JT moterų statistikos duomenimis, kas ketvirta moteris Lietuvoje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje.

Deja, daugelyje šalių matome, kaip smurtas prieš moteris smarkiai išaugo COVID-19 pandemijos metu. JT moterų statistikos duomenimis, kas ketvirta moteris Lietuvoje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Neseniai Seimo kontrolierių įstaigos vadovo atliktas pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje aukoms tyrimas atskleidė, kad pagalba smurto aukoms Lietuvoje vis dar dažnai yra neprieinama. Nors 2011 m. priėmus Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, pranešimų apie smurtą padaugėjo beveik dešimt kartų ir buvo padaryta didelė pažanga užtikrinant moterų apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dar liko spragų, kurias galėtų padėti užpildyti Stambulo konvencija, jei ji būtų ratifikuota.

Pripažindami Lietuvos padarytą pažangą, kviečiame į Stambulo konvenciją žvelgti kaip į susitarimą, kad smurtas šeimoje ir smurtas prieš moteris yra nepriimtinas ir kad jis negali būti laikomas privačiu ar šeimos reikalu. Smurtui prieš moteris negali būti jokio pateisinimo. Kas gali labiau pakenkti šalies sanglaudai ir žmonių solidarumui nei smurtas šeimoje? Kaip galime sukurti save gerbiančią visuomenę, jei namuose patirtos emocinės ar fizinės traumos lieka nutildytos ir stigmatizuojamos? Būtent toks yra išeities taškas, dėl kurio turėtume visi sutarti.

Turime pripažinti, kad smurtas dėl lyties yra rimtas žmogaus teisių pažeidimas, į kurį reikia atitinkamai reaguoti. Stambulo konvencija siekiama apsaugoti moteris ir mergaites, taip pat užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką. Tai padės kurti visuomenę, grindžiamą lyčių lygybe ir lygiomis moterų ir vyrų galimybėmis. Būtent šią mūsų demokratinės visuomenės įvairovę, laisves ir teises siekiame ginti ir saugoti.

Praėjusių metų lapkritį Europos valstybės narės pasirašė ES 2020-2024 m. žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planą. Pasirašydami jį pažadėjome sutelkti dėmesį į tokius svarbius prioritetus kaip asmenų apsauga ir įgalinimas, atsparių, įtraukių ir demokratinių visuomenių kūrimas bei pasaulinės žmogaus teisių ir demokratijos sistemos skatinimas. Šį veiksmų planą laikykime papildoma paskata ne tik deklaruoti, kad žmogaus teisės yra svarbios, bet ir imtis konkrečių veiksmų, kad pagerintume kiekvieno žmogaus gyvenimą.

Stambulo konvencija gali atlikti esminį vaidmenį siekiant pokyčių moterų ir mergaičių labui. Dėl geresnės ateities visiems.

Stambulo konvencija jau padarė teigiamą poveikį moterų gyvenimui visoje Europoje. Raginimas vyriausybėms užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir mergaites, apsaugoti aukas, joms padėti ir nubausti kaltininkus, visapusiškai stengiantis nutraukti tokį smurtą, reiškia smurto aukomis tapusių moterų orumo atkūrimą – tai vertybė, kuriai didžiulę reikšmę teikia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Stambulo konvencija gali atlikti esminį vaidmenį siekiant pokyčių moterų ir mergaičių labui. Dėl geresnės ateities visiems.

Komentaro autoriai:

p. Peter McIvor, Airijos ambasadorius, p. Yvonne Toncic-Sorinj, Austrijos Respublikos ambasadorė, p. Luc Jacobs, Belgijos Karalystės ambasadorius, p. Hans Brask, Danijos Karalystės ambasadorius, p. Dimitrios Xenitellis, Graikijos Respublikos ambasadorius, p. Paul Schmit, Liuksemburgo Didžiosios Kunigaikštystės ambasadorius, p. Ole T. Horpestad, Norvegijos Karalystės ambasadorius, p. Bonnie Horbach, Nyderlandų Karalystės ambasadorė , p. José M. Robles Fraga, Ispanijos Karalystės ambasadorius, p. Diego Ungaro, Italijos Respublikos ambasadorius, p. João Maria Cabral, Portugalijos Respublikos ambasadorius, p. Claire Lignieres-Counathe, Prancūzijos Respublikos ambasadorė , p. Arja Makkonen, Suomijos Respublikos ambasadorė , p. Inger Buxton, Švedijos Karalystės ambasadorius, p. Matthias Sonn, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais