Prisiminkime, kad tikrosios pasaulinę finansų krizę sukėlusios bėdos prasidėjo todėl, kad JAV nekilnojamojo turto (NT) rinkoje formavosi didelis burbulas. Bankai būsto paskolas išduodavo visiems norintiems, motyvuodami tuo, kad šalyje NT kainos toliau kils, o priaugęs skirtumas išspręs skolininkų nemokumo problemas.
Be to, minėtų būsto paskolų pagrindu bankai rinkai siūlė specialius finansinius instrumentus, kurių vertės buvo susietos su NT kainomis. Ėmus kristi kainoms, pasekmes pirmiausiai pradėjo jausti mažo kreditingumo, t.y. sąlyginai nedideles pajamas turintys rinkos dalyviai, kurie, pardavę būstą, nesugebėjo vykdyti savo įsipareigojimų.
Ši rinka buvo didesnė nei tikėtasi, todėl finansų rinkų dalyviai, dalinę būsto paskolas bei prekiavę su NT kainomis susietais instrumentais, patyrė didžiulius nuostolius dėl blogų paskolų nurašymo. Tai ir sukūrė papildomo kapitalo poreikį, kuris, kaip paaiškėjo atlikus tyrimą, sudaro 74,6 mlrd. JAV dolerių.
Lietuvos bankams scenarijus kitas
Mūsų šalyje veikiantys komerciniai bankai nėra aktyvūs dalyviai pasaulinėse finansų rinkose, todėl jiems panašus scenarijus tikrai negresia. Be to, reikia pabrėžti ir tai, kad bankai turi pakankamai rezervų iš ankstesniais metais sukauptų pelnų kapitalo bazei stiprinti. Tokiu būdu jie gali be didesnių keblumų įvykdyti Lietuvos banko taikomus kapitalo pakankamumo normatyvus.
Primenu ir tai, kad Lietuvos bankas jau anksčiau yra pareiškęs problemų turintiems bankams esąs pasiruošęs suteikti iki 2 mlrd. litų siekiančia sumą.
Teigiama įtaka finansų rinkoms
Apibendrinant šią situaciją norėčiau paminėti, kad vadinamojo „apkrovos testo“ rezultatai į rinką įnešė daugiau skaidrumo ir aiškumo, mat anksčiau vyravo tam tikrų abejonių dėl tikrosios JAV bankinio sektoriaus padėties. Tad galime tikėtis sugrįžtančio pasitikėjimo didžiausios pasaulio ekonomikos finansų sistemos stabilumu bei mažėjančios įtampos kredito išteklių rinkoje, kas suteiks impulsą tolesniam pasaulinės ekonomikos atsigavimui.
