Tai yra atsakymas Seimo narei Monikai Ošmianskienei į tekstą „Trys priežastys, kodėl Lietuvoje nėra vietos kailių fermoms“.
Pirmiausia Monika Ošmianskienė tikina, kad gyvūnai fermose kankinami, visas audinės gyvenimas yra kančia. Tad kas esam mes, ūkininkai? Gyvūnų kankintojai, darantys tai sąmoningai? Vargu, ar koks nors psichiškai sveikas žmogus galėtų sąmoningai kankinti gyvūną arba toleruoti kitus tai darant. Gaila, bet deja parlamentarė į audinių fermą neatvyko, nors buvo sutartas laikas ir vieta, dėl snygio. Visi kiti pasirašiusieji parlamentarai, ko gero, taip pat nėra matę kailinių žvėrelių fermų savo akimis.
Todėl mes darkart viešai kviečiame parlamentarus, žiniasklaidos, vyriausybės atstovus atvykti į bet kurį kailinių žvėrelių ūkį pamatyti savo akimis gyvūnų laikymo sąlygas. Šiltuoju sezonu organizuojame atvirų durų dienas visuomenei. Žiniasklaidos atstovus prieš porą metų kvietėme atvykti į bet kurią audinių fermą Lietuvoje be išankstinio perspėjimo. Ir atvyko. Iš keturių televizijų, filmavo, vaikščiojo po fermas. Tačiau reportažai viešumoje nepasirodė. Į klausimą kodėl buvo atsakyta, kad vaizdas nuobodus: fermos sutvarkytos, gyvūnai ramiai maitinasi, snaudžia savo lizduose. Nėra ligotų, sužalotų gyvūnų, kaip galima rasti „šokiruojančiuose“, „slaptuose“ vaizdo įrašuose „Youtube“ veganų kanaluose.
Etinis klausimas, keliamas parlamentarės, ar žmogus turi teisę žudyti gyvūną išties svarstytinas. Tačiau jis turi būti keliamas dėl visų gyvūnų. Pavyzdžiui, naikinami graužikai tikrai miršta kankinama mirtimi, tuo tarpu audinės užmiega nuo anglies dvideginio, CO2, nieko nejausdamos. Žmogus nuo savo vystymosi pradžios išnaudoja gyvūnus įvairiems tikslams.
Žemiau pateikiame vaizdo įrašą, ką šokiruojančio pamatė audinių ūkyje VšĮ „Tušti narvai“ vadovė. Mus, augintojus, nustebino, kad ji nėra mačiusi gyvūnų auginimo savo akimis, nors smarkiai kovoja prieš jį ir dažnai priimama, kaip ekspertė. Mes pripažįstame, kad daliai žmonių, jei tiksliau, 0,6 proc. Lietuvos gyventojų („Vilmorus“, 2021 gruodis) gyvūninės kilmės produktų vartojimas nėra priimtinas, mes jiems neperšame visavalgių gyvenimo būdo, gerbiame jų pasirinkimą. Manome, kad jie taip pat turėtų gerbti kitų žmonių pasirinkimą valgyti mėsą, žuvį, kiaušinius, medų, gerti pieną, dėvėti odinius batus, vilnonius, šilkinius, kailinius drabužius.
Ar tikrai dauguma Lietuvos gyventojų nusiteikę prieš kailį?
LR Seimo narė tvirtina, kad daugiau nei 80 proc. žmonių pasisako prieš kailinių žvėrelių fermas. 2021 m. gruodžio mėn. Visuomenės nuomonės tyrimo bendrovė „Vilmorus“ apklausė tūkstantį žmonių. Rezultatas: kailinių žvėrelių auginimui fermose nepritaria 34,5 proc. žmonių. Likusieji 75 proc., t.y. trys ketvirtadaliai šalies arba pritaria, arba žiūri neutraliai, arba jiems ši tema apskritai nerūpi. Išties, pagal paieškas Google, ši veikla praktiškai niekam neįdomi, ja domėjosi apie 30 žmonių per mėnesį, tai dirbtinai išpūstas klausimas, kuriuo įvairių šalių politikai nori gauti papildomų balsų. Kaip kitaip galima pavadinti kailio draudimą šalyse, kur nėra nei vienos žvėrelių fermos arba veikia tik keletas?
Visuotinio nusistatymo prieš žvėrelių augintojus, nepaisant agresyvios aštuonerius metus trunkančios VšĮ „Tušti narvai“ kampanijos, nėra. Apklausa rodo, kad už Seimo narių siūlymą uždaryti fermas pasisako 17,6 proc., prieš – 36,1 proc., t.y. dvigubai daugiau, kitiems tai nesvarbu arba jie neturi nuomonės.
Apie žalą gamtai
Kaip svarų argumentą parlamentarė pateikė žalą gamtai. Mes norimei atkreipti dėmesį į keletą faktų šiuo klausimu:
1. Kasmet audinių pašarui Lietuvoje nuperkama apie 50-60 tūkst. tonų žmogaus maistui netinkamų maisto atliekų iš skerdyklų, mėsos, žuvies perdirbimo įmonių, kurias antraip tektų utilizuoti ir už tai mokėti. Už atliekas sumokame apie 7-12 mln. eurų. Šios gautos pajamos ir sutaupytos utilizavimo išlaidos leidžia sumažinti žmonėms skirtų produktų kainą. Uždraudus žvėrininkystę šie produktai pabrangtų.
2. Audinių mėšlas puiki trąša, naudojama ir ekologiniuose ūkuose, joje gausu fosforo, kurio nėra galvijų mėšle. Skurstančiam Lietuvos dirvožemiui mėšlo itin trūksta, nes gyvulininkystė labai susitraukė, o trūkumas dengiamas sintetinėmis trąšomis.
3. Kailis yra kompostuojama medžiaga, prieš tai tarnaujanti ilgus metus. Tai priešnuodis greitajai madai, kurios pasekmės – daugybė sintetinių drabužių – nežinia kiek laiko dūlės sąvartynuose.
Kailis yra kompostuojama medžiaga, prieš tai tarnaujanti ilgus metus.
4. Kailio išdirbimui naudojamos pjuvenos, druskos ir mineraliniai arba natūralūs aliejai. Tuo galima įsitikinti kailių išdirbimo įmonėje Cipel Baltica Vilkaviškyje. Su kailio išdirbimui naudojamais aliejais galite tepti rankų arba pėdų odą, sudėtis geresnė nei pigaus rankų kremo.
5. Ar kailinių žvėrelių fermos teršia orą? Bent du kartus per metus, kai kratomas mėšlas, tikrai skleidžia nemalonius kvapus. Tai vyksta kaime ir mes patys čia gyvename, o su kaimynais ir bendruomenėmis gerai sutariame. Esame įteikę Seimui daugiau kaip 1000 žmonių, gyvenančių fermų kaimynystėje bei daugelio seniūnų, kurių teritorijoje veikia kailių fermos, parašus su mūsų palaikymu. Žiniasklaidoje matėme tik vieną besiskundžiantį kailių fermos kaimyną, kuris nepagalvojęs pastatė kaimo turizmo sodybą šalia kelis dešimtmečius veikiančios kailių fermos.
Parlamentarė paskelbė netiesą apie formaldehidą kailyje, jo ten nėra.
Parlamentarė paskelbė netiesą apie formaldehidą kailyje, jo ten nėra ir apie tai, kad Prancūzijos teismas uždraudė kailio reklamą, kurioje kailis pristatomas kaip tvarus pasirinkimas, Tokio teismo nebuvo, tačiau buvo dirbtinio kailio gamintojų inicijuotas pasipiktinimas šia reklama. Taip pat yra netiesa, kad „Net didžiausia kailių eksportuotoja Danija informavo, kad yra numačiusi pereinamąjį laikotarpį, po kurio planuojama atsisakyti kailininkystės“, tokio sprendimo Danijoje nėra.. Netiesa yra ir tai, kad „tarp audinių pirštų esančios vandens gyvūnams būdingos plėvės pradeda plyšinėti“, nes plėvės pėdose, bent jau fermose auginamos audinės, paprasčiausiai neturi.
Ar 1000 bedarbių Lietuvai daug?
Mes vertiname, kad trumpo pokalbio metu M.Ošmianskienė domėjosi darbo vietomis žvėrininkystės sektoriuje. Tad norime informuoti, jog uždraudus žvėrelių auginimą darbus prarastų daugiau nei tūkstantis ūkininkų ir fermų darbuotojų. Atokiuose kaimuose veikiantys žvėrelių ūkiai dažnai yra vieninteliai arba vieni iš pagrindinių darbdavių. Palyginimui – 2021 m. per masinius atleidimus bedarbių gretas papildė apie 1800 žmonių. Tad žvėrininkystės uždraudimas sukeltų nemenką šoką darbo rinkai.
Uždraudus kailinių žvėrelių auginimą Lietuvoje liktų apie 150 tuščių fermų – stoginės su narveliais, betonuotais takais, vandentiekio ir srutų surinkimo sistemomis, dešimtys pašarų gamybos pastatų ir su įranga, pirminio kailio apdirbimo cechai – pastatai su specializuota įranga. O kur dar žvėrelių maitinimui ir priežiūrai skirta technika, kuri netinkama jokiems kitiems ūkio darbams? Į ilgalaikį žvėrelių fermų turtą Lietuvoje investuota daugiau nei 100 mln. eurų. Kol kas nėra skaičiavimų, kiek kainuotų visus statinius ir įrangą utilizuoti, kad mūsų kaimai nebūtų „papuošti“ fermų vaiduokliais ilgiems dešimtmečiams. Preliminarus skaičius – Lietuvai šis sprendimas kainuotų mažiausiai 230 mln. eurų, kitaip tariant po 200 eurų vienam namų ūkiui! Europos Sąjunga jų tikrai neduos.
Uždraudus kailinių žvėrelių auginimą Lietuvoje liktų apie 150 tuščių fermų.
Vidutinė ferma atrodo taip. Pamėginkite įsivaizduoti, kiek kainuos ją sulyginti su žeme.
