1. Vyriausybėje tai būtų Susisiekimo ministro R.Masiulio pakeitimas ministru J.Narkevičiumi. Didesnio kontrasto turbūt ir neįmanoma surasti. O gal taip ir buvo bandoma ieškoti: susirašius visas nervinančias R.Masiulio savybes sugalvoti antonimus ir tada pagal tą bruožų rinkinėlį rasti tinkamą kandidatą? Tada J.Narkevičius tinka tobulai. Įsivaizduokime:
-
principingumas – nuolankus linkčiojimas prieš vadus, nes artimiesiems Seimo viešbutis labai pigi ir strategiškai patogi gyvenamoji vieta;
-
kompetencija – patogus linkčiojimas prieš vadus, nes pakeliauti už valdiškus pinigus į egzotiškas šalis labai norisi, ypač kai galima nedalyvauti tuose nuobodžiuose ir nesuprantama kalba vykstančiuose susitikimuose, susirinkimuose;
-
stipri moralinė pozicija – kasdieninis linkčiojimas prieš vadus, nes keliukas keliukui akies nekerta;
-
saugoma reputacija –sąmoningas linkčiojimas prieš vadus, nes veltui pavalgyti visada svarbiau;
Sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, bet gal šį kartą tam „laisvo elgesio“ politiniam manevrui dėmesio užteks.
2. ŠMSM. Čia jau ne vienas, ir ne du sprendimai (ir ne todėl, kad tokia ypatinga ministerija ar ministras, tiesiog apie jos „didžius“ darbus turiu daugiausiai informacijos).
Taigi turbūt „laisvo elgesio“ karūnos ŠMSM nusipelno J.Petrauskienės karjeros šuolis. Tik priminsiu – 2018 m. gruodžio 3 d. Ministras pirmininkas S.Skvernelis atstatydino ministrę, tokiu savo žingsniu pademonstruodamas nepasitikėjimą ja kaip valstybės švietimo lydere. O 2019 rugpjūčio 28 d. ji paskirta švietimo ir mokslo atašė prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Ir įsakymą pasirašė po jos ŠMSM ministru tapęs A.Monkevičius. Lietuvoje kompetencijos išspręsti problemas neužteko, todėl buvo paaukštinta ir išsiųsta į Paryžių. Visos pasakos apie laimėtus konkursus ir svarią patirtį tame kontekste skamba nelabai įtikinamai.
3. ŠMSM. Atnaujintų gairių pristatymas ir tvirtinimas. Vėl reikia retrospektyvaus žvilgsnio tiems, kurie visų niuansų nežino. 2019 m. žiemą, pristačius projektą beveik 40 įvairių švietimo bendruomenę vienijančių organizacijų pasirašė kreipimąsi į ŠMSM, kuriame prašoma sustabdyti procesą ir pradėti konsultacijas su mokytojais praktikais, mokslininkais, nes dokumentas eklektiškas, neturintis aiškios krypties.
Po nuvilnijusio streiko vengiant aštresnių konfliktų buvo sudaryta nauja darbo grupė, į kurią pakviesti asociacijų vadovai, mokytojai praktikai ir kt. Jie visą vasarą intensyviai dirbo. Ir štai rugsėjo 12 d. ŠMSM puslapyje paskelbta: „Projektas buvo plačiai pristatomas ir svarstomas švietimo bendruomenėje, sulaukta daugiau kaip šimto pasiūlymų, į daugumą jų atsižvelgta.“ Atrodo, viskas puiku, tačiau tiek darbo grupės nariai, tiek ir akademinės bendruomenės atstovai vėl teigė, kad gairės yra tik perrašyti senų dokumentų fragmentai be struktūros, be nuoseklios vizijos, o vienas iš visame procese dalyvavusių mokytojų praktikų M.Grigaitis apibūdino tą bendradarbiavimą taip: „Švietimo sistema valdoma apgaudinėjimo, skaldymo, imitacijos ir manipuliacijos priemonėmis. Ministerija nesugeba sukurti normalaus, suprantamo dokumento, bet neįgalumą maskuoja.“
Visas tas tarimasis tebuvo ciniška maskuotė masėms nuraminti ir toks pat ciniškas kartu dirbusių žmonių ignoravimas. Gairės sulaukė daugiau kritikos nei pritarimo tiek jas pristatant visuomenei, tiek ir įvairiose viešose diskusijose. Naujas įrašas ŠMSM puslapyje: „Lapkričio 18 dieną Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino Bendrųjų programų atnaujinimo gaires. Šis projektas buvo pristatomas ir svarstomas švietimo bendruomenėje, visuomenė buvo kviečiama teikti pasiūlymus.“ Tobulas „laisvo elgesio“ pavyzdys priimant švietimui aktualius strateginius dokumentus.
4. ŠMSM. Auditas ir rezultatai. 2018 m. per mokytojų streiką, R.Masiulį paskyrus laikinuoju ministru, buvo inicijuotas vidaus auditas 17 pavaldžių įstaigų, o jį vykdė Susisiekimo ministerijos auditorių komanda. Nors sausio 15 d. priesaiką davė A Monkevičius, o R.Masiulis ministro pareigas ėjo tik nuo gruodžio 9 d. iki sausio 14 d., tačiau būtent jis balandžio 3 d. paskelbė rezultatus ir užsitraukė valdančiųjų nemalonę. Kodėl? Viešai ta tema nebuvo iki galo išdiskutuota, tačiau kyla įtarimų, kad rezultatus nuo visuomenės norėta nuslėpti. Nes A.Monkevičiui dokumentai su išvadomis buvo atiduoti jau anksčiau, o rezultatas – visiška tyla – sukėlė įtarimų, kaip ir faktai, kad įstaigų darbuotojai stengėsi trukdyti auditui surasdami priežasčių nepateikti dokumentų, o po kurio laiko net pareikalauta atskleisti auditorių tapatybes.
R.Masiulio komentaras pristatant auditorių išvadas: „Galiu pasakyti apibendrintai, kad mokytojai buvo teisūs. Situacija tikrai nėra tokia, kokią mes tikėjomės rasti. Net visa ko matę auditoriai buvo nustebę.“ Koks įvyko pokytis reaguojant į išaiškintas negeroves ir net nusikaltimus? ŠMSM pranešė, kad „Rugsėjo 2 dieną pradeda veikti Nacionalinė švietimo agentūra. Ji įsteigta sujungus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžias įstaigas: Ugdymo plėtotės centrą, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą, Švietimo aprūpinimo centrą, Nacionalinį egzaminų centrą, Švietimo informacinių technologijų centrą ir Nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą. <...> Iš buvusių 300 darbuotojų etatų sumažinta 60. Atsisakyta tų, kurių funkcijos dubliavosi jungiamose įstaigose, daugiausiai bendrųjų reikalų, administravimo srities, švietimo stebėsenos.“
Taigi daug mažų monstriukų / pinigų siurbliukų sujungta į vieno pavadinimo didesnį. Ir tai viskas. Apie nusikalstamas veiklas, piktnaudžiavimą, korupciją ir visa tai, apie ką kalbama dešimtmečiais ir kas buvo įrodyta audito metu, taktiškai / strategiškai nutylima. Tiesiog „laisvo elgesio“ pavyzdys audito paunksmėje.
5. Ir vėl ŠMSM. Čia jau būtų galima konkuruoti, nes vietos tik penkios, o įvykėlių, pavyzdėlių nors vežimu vežk. Tai gal tada kelis trumpai ir pavardysiu, o Jūs turėsite teisę dalyvauti rinkimuose ir pasisakyti už laisviausią:
-
Užmokestis mokytojams už įvairius papildomus aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Tik priminsiu savo patirtį – kaip Brandos darbo vertinimo komisijos narė, realiai tam per du pavasario mėnesius skyrusi apie 12-14 val., rudenį gavau „į rankas“ 4 eurus 67 centus. Ir tai įstatymiškai reglamentuota. Palyginimui – UPC projekto ,,Tęsk“ stažuotės metu už penkias darbo dienas darbuotojui sumokėta apie 5820 eurų (atskaičius mokesčius). Tai irgi įstatymiškai reglamentuota ir viešaisiais pirkimais pagrįsta. Tik sumokėta ne mokytojams.
-
2019 m. kovo 1 d. pasirašyti teisės aktai, įteisinantys etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelio tobulinimus, ir nepakeista 2018 m. liepos 11 d. patvirtinta Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarka, kuri visus tuos pokyčius daro imitacinius, nes nėra skiriamas papildomas finansavimas jiems įgyvendinti.
-
Oficialiuose ŠMSM pranešimuose teigiama: „Patvirtinus Bendrojo ugdymo programų atnaujinimo gaires, pradedami programų atnaujinimo darbai. Jie numatyti iki 2022 m.“ Milijoninės lėšos, labai greitai vyksiantys pokyčiai ir tos pačios iki skausmo (tikrąja to žodžio prasme) žinomų valdininkų, jau prieš tai susikompromitavusių, bet sėkmingai ,,įsisavinusių“ lėšas, pavardės. Ir tos pačios į neviltį varančios ir turbūt gerokai prieš šimtmetį pasenusios idėjos.
-
Po 2 mėnesių intensyvios reklamos 2 val. streikas, 50 milijonų skylėtame biudžete radimo stebuklas ir iškilmingai pasirašytas susitarimas, iki grabo lentos įtvirtinantis draugystę tarp valdančiosios daugumos, ŠMSM ir kai kurių profsąjungų lyderių.
-
Šitas tekstas, kuris, buvau sau mintyse pasižadėjusi, bus gerokai trumpesnis nei visi ankstesni. Sveikinu, jeigu ištvėrėte iki pabaigos. Ta proga linkiu kantrybės ir kitais metais.
Lilija Bručkienė yra Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos narė, mokytoja.
