Neseniai buvo nuteistas buvęs Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, prekiavęs poveikiu. Šiuo metu taip pat teismui yra perduota buvusios Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės byla dėl prekybos poveikiu.
Dėl dar vienos buvusios Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės prekybos poveikiu ikiteisminis tyrimas šiuo metu vis dar tęsiamas. Ypatingo visuomenės susidomėjimo ši nusikalstama veika sulaukė 2014 m. rudenį, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko kratas partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) viešųjų pirkimų. Tad ką gi reiškia prekyba poveikiu ir už kokius veiksmus asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn?
Baudžiama ne tik už kyšio davimą, bet ir pažadą ar provokaciją jį duoti
Atsakomybė už prekybą poveikiu mūsų BK atsirado Lietuvai 2002 metais ratifikavus Baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos.
Svarbu tai, kad baudžiamas yra ne tik pats kyšio davimas/priėmimas, tačiau ir susitarimas ar pažadas duoti/priimti kyšį, taip pat reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį.
Joje prekyba poveikiu yra apibrėžiama kaip tyčiniai veiksmai, kai bet kuriam asmeniui, kuris teigia arba patvirtina galįs mainais už nepagrįstą atlygį daryti netinkamą poveikį tam tikrų asmenų sprendimams, tiesiogiai ar netiesiogiai yra žadamas, duodamas ar siūlomas bet koks nepagrįstas atlygis, neatsižvelgiant į tai – ar tas atlygis yra skirtas jam pačiam ar bet kuriam kitam asmeniui.
Taip pat, kai mainais už poveikį yra prašomas, gaunamas ar priimamas pasiūlymas ar pažadas dėl tokio atlygio, nepaisant to, ar tas poveikis padaromas ir ar tariamu poveikiu pasiekiamas norimas rezultatas.
Svarbu tai, kad baudžiamas yra ne tik pats kyšio davimas/priėmimas, tačiau ir susitarimas ar pažadas duoti/priimti kyšį, taip pat reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį. Baudžiamosios atsakomybės kilimui užtenka kaltininko teigimo, kad jis gali padaryti poveikį, ir nebūtina įrodyti realų rezultatą iš tokio poveikio.
Priklausomai nuo kyšio vertės atsakomybė už prekybą poveikiu diferencijuojama, pvz.: didelės vertės kyšio atveju prekyba poveikiu laikoma sunkiu nusikaltimu. Už prekybą poveikiu baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ir juridiniams asmenims.
Nors prekyba poveikiu BK yra įtvirtinta skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“, tačiau skiriasi nuo kitų šiame skyriuje kriminalizuotų nusikalstamų veikų tuo, kad šio nusikaltimo sudėtis nereikalauja specialaus subjekto – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens. Tai reiškia, kad atsakyti privalo bet kuris asmuo, prekiaujantis poveikiu.
Ar prekyba poveikiu yra sukčiavimas?
Iki 2011 metų ši nusikalstama veika BK buvo įvardinta „Tarpininko kyšininkavimu“ ir numatė atsakomybę tik kyšio gavėjams. Tik 2011-06-21 įstatymu atsakomybė už prekybą poveikiu buvo įtvirtinta viename BK straipsnyje, pakeičiant jo pavadinimą į „Prekyba poveikiu“.
Reikia pažymėti, kad iki 2011 metų praktikoje baudžiamųjų bylų dėl prekybos poveikiu iš esmės nebuvo. Net Lietuvos Aukščiausiasis nurodė tik vieną kasacinę nutartį tokios kategorijos bylose.
Nesant kasacinio teismo praktikos dėl šios nusikalstamos veikos, neretai prekybos poveikiu atvejai ikiteisminio tyrimo įstaigų ir prokurorų buvo kvalifikuojami kaip sukčiavimas.
Vienas iš tokių atvejų, kai už pasikėsinimą sukčiauti 2011 metais baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas ir teismo nuteistas vienas Vilniaus advokatas, kuris iš savo kliento pareikalavo 3 000 litų už tai, kad policija minėtą klientą paliktų ramybėje.
Nors iš pradžių advokatui buvo pareikšti kaltinimai dėl tarpininko kyšininkavimo, tačiau ikiteisminio tyrimo institucijoms nesurinkus pakankamai duomenų, kad advokatas iš tiesų rengėsi perduoti pinigus tyrėjams ar prokurorams, jo veika buvo perkvalifikuota į pasikėsinimą sukčiauti.
Tokia praktika nėra teisinga. Iš tiesų, prekybos poveikiu ir sukčiavimo nusikalstamos veikos savo požymiais yra panašios, ypatingai tais atvejais, kai prekiaujant poveikiu ir siekiant pasipelnyti yra panaudojama apgaulė dėl galimybės daryti neleistiną įtaką valstybės tarnautojams.
Tačiau sistemiškai aiškinant baudžiamuosius įstatymus tokiais atvejais BK 226 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis vertintina kaip specialioji norma BK 182 straipsnyje numatytai sukčiavimo sudėčiai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, kad prekybos poveikiu norma apima tiek tuos atvejus, kai tarpininkas turi realias galimybes už kyšį paveikti adresatą ir ketina tai padaryti, tiek ir tuos atvejus, kai asmuo apgaunamas dėl tarpininko galimybių ir (ar) ketinimų paveikti adresatą. Toks normos aiškinimas visiškai atitinka 1999 m. Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijoje pateiktą prekybos poveikiu apibrėžimą.
Siūlomi apribojimai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės
Tačiau toks teisinis reglamentavimas patinka ne visiems. Po 2014 m. rudenį partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje atliktų kratų, Seime net gimė įstatymo projektas, kuriame buvo siūloma panaikinti baudžiamąją atsakomybę už prekybą poveikiu juridiniams asmenims, taip pat dekriminalizuoti pasiūlymą duoti kyšį, pažadą ir susitarimą duoti/priimti kyšį, paliekant baudžiamąją atsakomybę tik už patį kyšio davimo ar priėmimo faktą bei už provokavimą ir reikalavimą duoti kyšį.
Šiuo įstatymo projektu buvo siūloma panaikinti baudžiamąją atsakomybę ir tais atvejais, kai kyšis yra duodamas ne tiesiogiai prekiaujančiam poveikiu asmeniui, bet kitam asmeniui. Priėmus tokį įstatymą, būtų suduotas rimtas smūgis Lietuvos valstybės tarptautiniam prestižui, kadangi šio įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams, kurių įgyvendinimą prižiūri daug tarptautinių institucijų, pvz.: GRECO.
BK yra numatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau, negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai. Taip pat jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
Šiuo metu Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengtas BK 226, 227 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma apriboti galimybę nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį užsienio pareigūnui, net ir tuo atveju, kai kyšio iš jų buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jie, pasiūlę ar pažadėję duoti arba davę kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau, negu iki jų pripažinimo įtariamaisiais, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai arba kyšį pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
Šis įstatymo projektas buvo parengtas siekiant suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) 1997 m. Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose reikalavimais. Jie numato, kad užsienio valstybės pareigūno papirkinėjimas turi būti baudžiamas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis kriminalinėmis bausmėmis pagal nacionalinę baudžiamąją teisę.
Kadangi Lietuvos siekis tapti EBPO nare yra vienas iš prioritetinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 – 2016 m. veiklos programos uždavinių, o siekiant įstoti į EBPO būtina prisijungti prie EBPO 1997 m. Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ir tapti pilnateise darbo grupės dėl papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose nare, tikėtina, kad šis įstatymo projektas bus priimtas.
Linas Kuprusevičius yra advokatų kontoros COBALT vyresnysis teisininkas, advokatas
