Linas Sabaliauskas: Kas nuo šiol laikytina karteliniu susitarimu?

Nuo kovo 19 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) priimto sprendimo byloje Dole prieš Komisiją, bylos Nr. 286/13, konkurentai turėtų bendrauti dar atsargiau. Bet kokios diskusijos tarp konkurentų apie rinką, prekes ir paslaugas papuola po didinamuoju stiklu.
Linas Sabaliauskas
Linas Sabaliauskas / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Anksčiau dažnu atveju verslas kartelinius susitarimus suvokdavo kaip tiesioginį kainų derinimą ir susitarimus, kokiomis kainomis produkcija bus pardavinėjama.

Pastaroji nutartis nurodo, jog net ir savo kainų atskleidimas nesitariant dėl konkurencijos ribojimo yra pažeidimas. Teismo praktikos pasikeitimą nulėmė tai, kad atvirą kainų derinimą keičia iš pirmo žvilgsnio neutralūs pasisakymai apie taikomą ar planuojamą kainodarą, kurie leidžia konkurentams atitinkamai derinti savo veiksmus.

Šis ESTT sprendimas itin svarbus, nes į ESTT sprendimus atsižvelgiama sprendžiant analogiškas bylas ir Lietuvoje.

ESTT konstatavo, kad informacijos atskleidimas nulemia konkurentų veiksmų nuspėjamumą ir pašalina nežinomybę.

ESTT konstatavo, kad informacijos atskleidimas nulemia konkurentų veiksmų nuspėjamumą ir pašalina nežinomybę.

Tokiu būdu, pasikalbėjimai ar informacijos apsikeitimas tarp konkurentų, kurie anksčiau buvo vertinti atlaidžiau ir turėjo sudėtingesnį įrodomumą, įgauna kitą atspalvį.

Jų metu konkuruojančios įmonės bet kokiu atveju gauna jautrios informacijos vienos apie kitas ir gali atitinkamai koreguoti savo elgesį rinkoje, kas savaime iškreipia sąžiningo konkuravimo sąlygas rinkoje, todėl nuspręsta tokio elgesio vertinimą griežtinti.

Nubrėžtos aiškios gairės, koks konkurentų dialogas draudžiamas

Pastarąjį ESTT sprendimą galima vertinti kaip praktišką ir drąsų žingsnį siekiant sukurti daugiau aiškumo tarp rinkoje vykstančių tendencijų ir nusistovėjusio teisinio reglamentavimo.

Iki šiol praktikoje nebuvo nubrėžtos aiškios gairės, nuo kada konkurentų dialogas gali būti laikomas draudžiamu susitarimu ir suderintais veiksmais. Šis nutarimas, aiškiai apibrėžia, jog konkurentai negali diskutuoti klausimais, kurie yra jautrūs jų verslo pranašumui, pelningumui garantuoti. Tokiu būdu užkertamas kelias derinti veiklos veiksmus.

Įsiteisėjusi bylos nutartis sugriežtina reglamentavimą rinkoje ir tikėtinai pakeis nusistovėjusią teismų praktiką ir Lietuvoje.

Teismų praktika Lietuvoje

Prieš kelerius metus buvo nagrinėjama „Libra Vitalis“ ir „Papyrus Lietuva“ byla prieš Konkurencijos Tarybą. Konkurencijos taryba nustatė, kad šios įmonės apsikeitė informacija apie leidybos popieriumi sektoriuje vykstančius procesus, taip derino veiksmus ir nubaudė už kartelį.

Nubaustos įmonės pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, nurodydamos, kad informacija, kuria keitėsi įmonės, buvo bendro pobūdžio, nesusijusi su parduodamos produkcijos kainomis ir dėl to negalėjo daryti poveikio konkurencijai.

Konkurentų keitimasis net ir su pardavimo kainomis tiesiogiai nesusijusia informacija gali būti vertinamas kaip konkurencijos teisės pažeidimas.

Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek vėliau ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad bendrovių vykdytas keitimasis informacija yra neteisėtas Lietuvos konkurencijos teisės atžvilgiu.

Nepaisant to, kad įmonės nesidalino duomenimis, susijusiais su parduodamo popieriaus kainomis, tačiau, teismų vertinimu, net ir keitimasis bendro pobūdžio informacija apie produkcijos pardavimo apimtis bei konkurentų užimamas rinkos dalis gali reikšmingai sumažinti netikrumą rinkoje ir taip panaikinti paskatas konkuruoti.

Ši byla rodo, jog konkurentų keitimasis net ir su pardavimo kainomis tiesiogiai nesusijusia informacija gali būti vertinamas kaip konkurencijos teisės pažeidimas. ESTT sprendimais yra remiamasi nagrinėjant panašias bylas ir Lietuvoje, tad natūralu, jog Lietuvos konkurencijos priežiūrios institucijos ir teismai žengia išvien su vis griežtėjančiu reglamentavimu Europos Sąjungoje. Tai pažymi ir neseniai žiniasklaidoje aptarta „Maxima LT“ ir UAB „Mantinga“ byla.

Atsižvelgiant į tokią teisminę praktiką, verslininkai nuo šiol turėtų kur kas atsargiau vertinti savo bendravimą su konkurentais. Verslo subjektai neturėtų keistis informacija apie savo produktų kainų tendencijas, paklausos ir pasiūlos tendencijas, t.y. atskleisti tokią informaciją, kuri leistų jo konkurentui nuspėti, už kokią kainą kiti rinkos žaidėjai šiuo metu ir ateityje pardavinės prekes, kam jas pardavinės, ir ar planuojama atsisakyti tam tikrų prekių prekybos.

Nutarties tikslas – išlaikyti rinkos konkurencingumą, o tai įmanoma kai verslo subjektai laisvai nesidalija su konkurentais savo patirtimi ir planais rinkoje, siekdami sukurti sau naudos.

Linas Sabaliauskas yra advokatų kontoros TRINITI vadovaujantis partneris

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų