Suprantama, kad tokia padėtis, kai šalia miesto esančios teritorijos glaudžiai, įvairiais funkciniais, socialiniais, kultūriniais ryšiais yra susijusios su miestu, tačiau esančios kitos administracinės struktūros sudėtyje, kelia nemažai įvairių administravimo, valdymo, ekonomikos ir plėtros problemų. Dėl to kyla įvairūs nesutarimai, priešprieša tarp miesto ir rajono savivaldybių ir pan.
Tokią situaciją galima buvo numatyti jau 1994 m., kai buvo vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio suskirstymo reforma, kuri nebuvo iki galo užbaigta. Ši reforma buvo vykdoma dviem etapais. Pirmasis etapas buvo daugiau formalaus pobūdžio, nes steigiant naujas savivaldybes buvo paliktas senas administracinis suskirstymas, nekeičiant jų skaičiaus bei administracinių ribų.
Antrojo teritorijos administracinio suskirstymo reformos etapo pirmoje pakopoje buvo įsteigtos kelios naujos savivaldybės su jų naujomis administracinėmis ribomis bei pakoreguotos kai kurių kitų savivaldybių teritorijos ir administracinės ribos. Tačiau buvo paliktos šešių didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus savivaldybės su šiuos miestus supančių rajonų savivaldybėmis. Tolimesnis šios administracinės reformos vykdymas sustojo.
Minėta šalies administracinė teritorinė reforma buvo vykdoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytos Darbo grupės savivaldos ir administracinei teritorinei reformai rengti projektą. Šiame projekte, remiantis nustatytais LR administracinio teritorinio suskirstymo ir savivaldybių tinklo formavimo principais, buvo pateikti ir Kauno savivaldybės teritorijos administracinio vieneto formavimo siūlymai, kurie turėjo būti įgyvendinti tolimesniame reformos etape. Juose buvo numatoma Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybes sujungti į vieną Kauno savivaldybę. Kartu buvo pateiktos ir naujos Kauno savivaldybės teritorijos administracinės ribos. Į šios naujai numatomos savivaldybės sudėtį įėjo Kauno miestas (savivaldybės centras) ir kiti jo įtakoje esantys miestai, miesteliai, kaimai bei įvairios paskirties teritorijos.
Tolimesnis šios administracinės reformos vykdymas sustojo.
Siekiant nustatyti minėtų siūlomų Kauno savivaldybės administracinių ribų pagrįstumą ir tinkamumą, Kauno miesto Valdybos pavedimu Architektūros ir statybos institute (ASI) 1994 m. buvo atliktas tiriamasis darbas „Kauno savivaldybės administracinių ribų nustatymo ir miesto teritorijos išplėtimo pasiūlymai“ (darbo vadovas – L.Dringelis).
Šiame darbe buvo nagrinėjami ne tik naujai steigiamos Kauno savivaldybės administracinės ribos bei jos vidaus įvairūs klausimai, bet ir teritoriniai santykiai su aplinkinėmis savivaldybėmis, nes dalis Kauno rajono teritorijos buvo numatoma paskirstyti gretimiems administraciniams vienetams.
Nustatant Kauno savivaldybės teritorijos administracines ribas bei jos dydį, buvo remtasi jau susiklosčiusiais aglomeraciniais ryšiais tarp savivaldybės centro ir aplinkinių gyvenamųjų vietovių bei kitų pavaldžių teritorijų. Taip pat dėl savivaldybės teritorijos administracinių ribų nustatymo buvo atlikta aplinkinių gyvenamųjų vietovių gyventojų apklausa, organizuojant susirinkimus ir išklausant jų nuomonę.
ASI parengti Kauno savivaldybės administracinių ribų nustatymo ir miesto teritorijos išplėtimo pasiūlymai buvo svarstyti Kauno miesto taryboje (1994-05-26) ir jiems pritarta. Šie pasiūlymai turėjo būti pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kad būtų įteisinti šalies teritorijos administracinio suskirstymo dokumentuose. Taip pat buvo tikimasi, kad įgyvendinus Kauno savivaldybės teritorijos administracinio formavimo siūlymus, atsiras precedentas ir pavyzdys pertvarkyti ir kitų šalies didžiųjų miestų aplinkinių administracinių rajonų savivaldybių (ypač Vilniaus rajono) teritorijas. Tačiau Kauno savivaldybė nebuvo įsteigta, taip pat nebuvo pertvarkytos ir kitų minėtų didžiųjų šalies miestų aplinkinių rajonų savivaldybių teritorijos. Todėl ir liko dabartinės, taip vadinamos žiedinės savivaldybės, kurios kelia miestams nemažus valdymo, tvarkymo, plėtros, socialinius, ekonominius ir kitus rūpesčius.
Siekiant išspręsti minėtus klausimus, negali būti panaudotas mechaninis miesto teritorijos plėtimas į kitas gretimas savivaldybes. Tam tikslui turėtų būti atlikti platūs teritoriniai, sociologiniai, ekonominiai, ryšių sistemos ir kiti tyrimai, kurie leistų pagrįstai ir racionaliai suformuoti Kauno savivaldybės teritoriją ir jos administracines ribas.
Tačiau būtina pabrėžti, kad tiek Kauno, tiek ir kitų minėtų didžiųjų šalies miestų pertvarkymai, jų plėtra, valdymas ir kiti interesai susiduria su žiedinių rajonų savivaldybių barjerais, kurie dažnai trukdo šių miestų darniam vystymui. Todėl galima teigti, kad reikėtų vėl sugrįžti prie nebaigtos šalies administracinės teritorinės reformos, atsisakant esamų didžiųjų miestų žiedinių rajonų savivaldybių bei optimizuojant visų šalies savivaldybių skaičių, dydį, administracines ribas ir kt.
Liucijus Dringelis yra architektas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaunas taptų didesnis už Paryžių, bet ar Kauno rajono gyventojai nori atsidurti mieste?