Kelias į energetinę nepriklausomybę
ES atlikta analizė rodo, kad Baltijos šalyse yra vienos palankiausių sąlygų atsinaujinančios energetikos vystymui. 2050 metais galėtume šalies energijos poreikius tenkinti vien tik iš atsinaujinančių šaltinių. Greta turime pavyzdį – Švedijoje aštuntajame dešimtmetyje net 75 proc. energijos buvo išgaunama iš naftos, šiandien nafta tesudaro penktadalį. Nepaisant to, jog energijos šioje šalyje išnaudojama bene daugiausiai Europoje, jei skaičiuotume energijos išteklius vienam žmogui.
Žaliosios energijos sektoriuje pirmauja ne tik Švedija ir visa Skandinavija, bet ir didžiausia ES rinka – Vokietija. Šios šalys siekia kelių tikslų – prisidėti prie ekosistemos gerinimo ir subalansuoti energijos kainą. Svarbiausiu iš jų išlieka geopolitinis – alternatyvioji energija atveria duris energetinei nepriklausomybei. Šalis, turinti alternatyvius energijos šaltinius, yra nepriklausoma nuo iškastinio kuro, branduolinės energetikos ir kitų valstybių, tiekiančių įprastinę energiją.
Greičiausio interneto ir alternatyvios energijos šalis
Išgaudami saulės energiją iš saulės modulių, gyventojai gali patys apsirūpinti pigesne elektra, o iš valstybės pirkti tik trūkstamą jos dalį.
Jei sugebėjome sukurti vieną sparčiausių interneto tinklų pasaulyje, kodėl neatkartojus tos pačios istorijos energetikos sektoriuje? Turime visus žaliosios energetikos išteklius.
Viena iš draugiškiausių aplinkai biodujų energija išgaunama bioskaidžias medžiagas perdirbant į biodujas sandariose patalpose. Tai puikiai pritaikoma panaudojant žemės ūkio gamyklų, fermų, sąvartynų dujas.
Neišnaudotas yra ir saulės energijos potencialas. Išgaudami saulės energiją iš saulės modulių, gyventojai gali patys apsirūpinti pigesne elektra, o iš valstybės pirkti tik trūkstamą jos dalį. Iki 2020-ųjų metų šalies Vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą, kad šalyje bent 34 tūkst. vartotojų patys apsirūpintų elektra. Jau nuo kitų metų įsigalios supaprastinta procedūra norintiems gauti leidimą įsirengti saulės jėgainę.
Kaip gali prisidėti investuotojai?
Pasaulinės ir europinės tendencijos rodo, jog žaliosios energetikos poreikis nuosekliai didės. Šaliai tai svarbu dėl energetikos išteklių balanso, verslui – dėl realių perspektyvų, o investuotojui – dėl užtikrintos grąžos. Alternatyvios energetikos projektai investuotojams yra puiki proga dalį lėšų skirti užtikrintą grąžą generuojančioms iniciatyvoms.
Atsinaujinanti energetika yra tarp perspektyviausių sektorių pagal augimo potencialą. Jei vidutinė investicijos į įmonę gražą siekia 3 proc., alternatyviosios energetikos projektai užtikrina 4,5-6 proc. grąžą.
Vienas paskutiniųjų tokios investicijos pavyzdžių – gruodžio 4 dieną pradėjome platinti viešą beveik trejų metų trukmės obligacijų emisiją. Planuojama obligacijų emisijos vertė sieks iki 5 mln. eurų, o metinė palūkanų norma iki 5 proc. Pritrauktas lėšas skirsime vienai iš strateginių grupės veiklų – atsinaujinančios energetikos projektų vystymui Lenkijoje, kur planuojame statyti saulės jėgainių parkus.
Žaliosios energetikos „kvota“ didės
Pabaigai – apie alternatyvios energetikos projektų reikšmę makro lygiu. Kaip teigia mokslas, ekogrėsmė yra gerokai arčiau nei numanome. 1700 pasaulio mokslininkų, susibūrusių į „Susirūpinusių mokslininkų sąjungą“, šįmet pakartojo prieš dvidešimt penkerius metus suformuotą įspėjimą. Pasak jų, žmonija pasiekė egzistencinės grėsmės ribą dėl nevaldomo ribotų išteklių vartojimo.
Tai, jog atsinaujinančios energetikos ištekliai sudaro ar sudarys penktadalį visos ES energetikos, tėra pirmas žingsnis. Žaliosios energetikos „kvotą“ teks neišvengiamai didinti, o verslas ir investuotojai tam gali ruoštis jau dabar.
