Rusijai pradėjus agresyvų karą Ukrainoje, šiais metais Europos energijos rinka tapo pažeidžiama dėl neproporcingų kainų ir dėl pasiūlos sumažėjimo. Rusija jau nuo pavasario mažino dujų tiekimą į Europą. Dar birželį „Gazprom“ sumažino net apie 40 proc. įprastinio tiekimo. Po to sekė „Nord Stream 1“ dujotiekio epopėja, kuri pasibaigė vamzdžio sprogimu ir kaltininkų paieškomis, nors visi ženklai rodė, jog tai eilinė Kremliaus provokacija. Tačiau esminis energetikos iššūkis pasireiškė rugpjūtį, kai ES dujų kainos pasiekė precedento neturintį piką – apie 300 eurų už MWh.
Žinoma, dujų kainos palaipsniui nusmuko, tačiau, jas lyginant su ankstesniais metais, kainos vis tiek išliko rekordinės. Toks kainų šuolis padarė spartų neigiamą poveikį ES ekonomikai bei namų ūkiams. Aukštos dujų kainos labiausiai prisidėjo prie infliacijos, kuri spalio mėnesį ES pasiekė 11,5 proc. Tačiau gruodį dujų kainos nukrito iki (vidutiniškai) 130 eurų už MWh. Taip įvyko dėl to, kad paklausa rinkoje sumažėjo, nes ES suspėjo laiku užpildyti dujų saugyklas iki žiemos. Visgi dėl naujo rinkos korekcijos mechanizmo sutarti buvo svarbu. ES energetikos ministrai sutarė, ir mechanizmas galės pradėti veikti jau kitais metais.
Pagrindinis iššūkis siekiant susitarimo buvo diskusijos dėl viršutinės dujų kainos ribos. Pradinis Europos Komisijos dujų kainos viršutinės ribos siūlymas – 275 eurai už megavatvalandę. Tokią kainą daugelis ES šalių laikė per didele ir todėl neefektyvia. Dauguma Pietų ir Rytų Europos valstybių intensyviai priešinosi tokiai viršutinei dujų kainos ribai, kadangi, dujoms rinkoje pasiekus Komisijos siūlytą ribą, ji mažoms Europos valstybėms vis tiek būtų per aukšta.
Derybų metu Vokietija ir Nyderlandai oponavo žemesnėms gamtinių dujų kainos luboms, kadangi tai ilgainiui galėtų paveikti ES konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Žinoma, Vokietija ir kitos industrinės valstybės nuogąstauja, kad jų vidaus rinkai gali ateityje būti sunku užsitikrinti dujų tiekimą, jeigu tarptautiniai suskystintų dujų tiekėjai dėl energijos rinkos nekonkurencingai žemų kainų nusigręš nuo Europos. Visgi galutinį rezultatą pavyko pasiekti. Sutarta, kad viršutinė gamtinių dujų kainos riba būtų sumažinta iki 180 eurų už MWh. O pats mechanizmas įsigalios tada, kai tris darbo dienas dujų kaina viršys 180 eurų už MWh ir tuo pačiu laikotarpiu bus 35 eurais didesnė už kitose tarptautinėse rinkose esantį kainų vidurkį.
Mechanizmas bus pradėtas taikyti nuo 2023 m. vasario 15 d., atlikus vertinimus dėl tiekimo saugumo ir dujų paklausos augimo. Verta priminti, kad mėnesio pradžioje Taryba nusprendė nustatyti 60 dolerių už barelį naftos kainos viršutinę ribą naftos žaliavai ir jos produktams. Ironiška, kad Kremlius iškart puolė postringauti apie žalą laisvajai rinkai, žinant, kad pačioje Rusijoje verslas apskritai jokios autonomijos neturi. Visgi dabar ES po truputį užsitikrina dujų tiekimą ir vis labiau remiasi suskystintų dujų terminalų pajėgumais, todėl tikėtina, kad rusiškasis dujų šantažas kitais metais nebepasikartos. Žinoma, pavasarį vėl prasidės požeminių gamtinių dujų talpyklų pildymas ir pasiruošimas naujai 2023– 2024 metų žiemai, todėl tikėtina, kad naująjį mechanizmą gali tekti panaudoti.
O kalbant apie Europos Parlamento poziciją, tai dar 2022 m. spalio pradžioje pasisakėme už skubių energetikos rinką reguliuojančių priemonių priėmimą, skirtą sumažinti sparčiai augančių energijos kainų spaudimą Europos namų ūkiams ir įmonėms. Rezoliucijoje dėl ES atsako į energijos kainų padidėjimą Europoje gamtinių dujų kainų „lubų“ numatytas tikslas – siekti, jog ES įgautų didesnį vaidmenį reguliuojant energetikos rinką, kad ateityje galėtume laiku reaguoti į kainų šoką. Manau, esminis visos ES uždavinys, kuris iškeltas ir šioje rezoliucijoje, yra užtikrinti ES narių visišką energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro iki 2027 m. Nors ir tikiu, kad ES tai galėtų pasiekti dar anksčiau.
Visgi verta ir vėl pasikartoti, kad optimaliausias variantas yra nepamiršti ir atsinaujinančios energijos tikslų, kurie gali padėti užsitikrinti nepriklausomumą nuo Rusijos. Jeigu valstybės narės padidins žaliosios energijos gamybą ir energijos vartojimo efektyvumą bei ryžtingiau įgyvendins Europos žaliąjį kursą bei žiedinę ekonomiką, tai išvengti energetinio šantažo bus paprasčiau. Taip pat reikia tikėtis ir siekti, kad „REPowerEU“ iškeltas tikslas taptų realybe ir iki 2030 m. bent 40 proc. ES bendrojo galutinio energijos suvartojimo būtų iš atsinaujinančių šaltinių.
