Šie metai, 2020-ieji, mums taip pat svarbūs. ES priima Europos Žaliąjį kursą (angl. European Green Deal), o štai likus vos kelioms dienoms iki gegužės 22-osios Europos Komisija pristatė itin svarbią Žaliojo kurso dalį – ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m.
Ir tai tikrai ne pirmieji ES veiksmai sprendžiant sudėtingus ir kompleksinius biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus. ES dar 2011 m. turėjo išsikėlusi itin aiškią ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. Jau tada buvo susirūpinta ES biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų funkcijų blogėjimo stabdymu ir atkūrimu, apibūdintas siekiamas ES indėlis stabdant biologinės įvairovės nykimą.
Mėginant apsaugoti biologinę įvairovę, nestigo kontrastų ir netgi katastrofų. 2015 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP21) metu priimtas istorinis susitarimas (Paryžiaus susitarimas), bet toli gražu ne visur jo laikomasi. 2019 metais susidūrėme su neregėto masto Amazonės miškų (vaizdžiai vadinamų „pasaulio plaučiais“) gaisrais. O juk kaip tik atogrąžų miškų ekosistemoje ir esama didžiausios biologinių Žemės rūšių įvairovės! Šie metai neeiliniai dar ir todėl, kad išgyvename pasaulinę COVID-19 pandemiją. Turbūt tenka tik džiaugtis, kad Europos Komija net ir šios krizės metu nepamiršta savo atsakomybės ir prioriteto aplinkosaugai, kuris dar praeitais metais buvo įvardintas kaip vienas esminių. Todėl tikiu, kad ši ES naujai pristatyta bioįvairovės strategija, būdama itin sudėtingo ir ambicingo Žaliojo kurso dalimi, gali pasiekti esminių proveržių.
ES primena visiems: pasauliui reikia pokyčių, ir ES atsigavimas po krizės gali būti puiki proga. Ekonomikos gaivinimą po krizės galima ir būtina grįsti Žaliuoju kursu. Tai puiki galimybė europiniu lygmeniu pradėti įgyvendinti realius veiksmus. Juk bioįvairovės ir ekonomikos sąsajos yra neatsiejamos – pusė viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), 40 trilijonų eurų, priklauso nuo gamtos. Pramonė ir įmonių veiklos priklauso nuo genų, rūšių ir ekosistemų. Toji karuselė nesustoja: ekonomika priklauso nuo bioįvairovės, bioįvairovė nuo ekonomikos ir žmonių veiklos veiksnių, didėjanti pandemijos krizė daro didžiulę įtaką ekonomikai, tam, kad sustabdytume pandemiją – reikia visuotinio susitelkimo... Ir viskas vėl iš pradžių, o esminiai dalykai aiškūs – mūsų sveikata ir ekonomika kuo glaudžiausiai susiję su gamta ir rūšių įvairove. Tai puikiai žinau dar iš savo kaip chemiko, o dabar – ir iš darbo EP komitete, patirties.
ES teisėkūros tradicija ir nuolat iškylantis bičių teisių klausimas
Prisiminkime, kad biologinės įvairovės teisėkūros pamatais ES teisėje buvo 1979 metų Paukščių direktyva ir 1992 m. Direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos. Tolesni ES teisės aktai taip pat prisidėjo prie biologinės įvairovės išsaugojimo Europoje. Vienas esminių – saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ sukūrimas.
Europoje jau seniai suvokta, kad būtina saugoti bioįvairovę ir gerbti kiekvieną rūšį. Štai man ir pačiam būnant EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nariu ES, jau teko ne kartą diskutuoti ir balsuoti įvairiais bioįvairovės klausimais. Vienas svarbiausių – dėl augalų apsaugos produktų poveikio bitėms vertinimo.
Akivaizdu, kad produktyvus žemės ūkis neįmanomas be augalų apsaugos priemonių. O bičių išgyvenamumas būtent ir yra tas gamtinis indikatorius, rodantis, ar chemikalų vartojimas neperžengia leistinų ribų. Tad privalu vykdyti būtinus augalų apsaugos priemonių ilgalaikio poveikio tyrimus: kaip jie atsiliepia bioįvairovei, visų pirma bitėms ir kamanėms, bei garantuoti jų pačių apsaugą. Balsuojant Europos Parlamente, šios pozicijos laikėsi dauguma jo narių. Su bitėmis taip pat susijusi ir bendresnė ES iniciatyva dėl apdulkintojų, kuri pradėta 2018 metais ir yra skirta spręsti laukinių apdulkintojų ES nykimo problemą. Ši apdulkintojų ir pačios bioįvairovės nykimo problema aprėpia tris prioritetines kryptis: gerinti žinias apie apdulkintojų populiacijų mažėjimą, jo priežastis ir padarinius, pašalinti apdulkintojų populiacijų mažėjimo priežastis bei didinti informuotumą, įtraukti plačiąją visuomenę ir skatinti bendradarbiavimą. Apdulkintojų klausimu man pačiam teko įsitraukti į diskusiją praėjusių metų pabaigoje, plenarinės sesijos metu. Tuomet atkreipiau dėmesį, kad nekyla jokių abejonių dėl apdulkintojų sumažėjimo, todėl reikalingas mokslinis požiūris į šią problemą. Padariniai gali būti pašalinti tik pašalinus priežastis. Viskas, ką darome siekdami užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui, turi būti pagrįsta mokslu ir ambicingais, tačiau realiai įgyvendinamais, tikslais.
Produktyvus žemės ūkis neįmanomas be augalų apsaugos priemonių.
Kad būtų galima veikti bendruomenės lygiu, kad bendruomenių veikla prisidėtų išsaugant bioįvairovę, būtini ir globalūs sprendimai. Vienas jų – ES bioįvairovės strategija iki 2030 m.
Ko sieksime ES su naująja bioįvairovės strategija?
Beje, ką tik paminėjome dar vieną simbolinę datą – Tarptautinę bičių dieną, gegužės 20-ąją. Kaip tik tądien Europos Komisija priėmė naują ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. ir konkrečių veiksmų planą. Ja siekiama atgaivinti Europos biologinę įvairovę iki 2030 m. Ir tai bus naudinga žmonėms, klimatui ir planetai. Įspūdingai skamba ir esminė strategijos žinutė: „Gamtos grąžinimas į mūsų gyvenimą“. Pandemijos metu šios strategijos prasmė, ko gero, dar didesnė: bioįvairovės išsaugojimas kartu reiškia mūsų visuomenės atsparumo grėsmėms stiprinimą. Čia ir klimato kaita, ligų protrūkiai, gaisrai, neužtikrinami maisto resursai... Žinoma, strategijoje minima ir kova su nelegalia prekyba gyvūnais, ir kitos būtinos kontrolės priemonės laukinės gyvūnijos apsaugai.
EK planui būdingi ne tik kilnūs tikslai, kurie gali būti ir abstraktūs, bet ir konkretūs veiksniai, padedantys juos įgyvendinti. Štai, pavyzdžiui, siekiant sukurti didesnį ES masto saugomų teritorijų tinklą sausumoje ir jūroje, remiantis esamomis „Natura 2000“ teritorijomis, griežtai apsaugant labai didelės biologinės įvairovės ir klimato vertę turinčias teritorijas, EK įvardija būtinybę apsaugoti 30 proc. Europos Sąjungos sausumos ir jūrų teritorijų. O štai kalbant apie kitą strategijos siekį – ES gamtos atkūrimo planą – konkrečių įsipareigojimų ir veiksmų seriją, siekiant iki 2030 m. atkurti ekosistemas visoje ES ir tvariai jas valdyti, atkreipiant dėmesį į pagrindinius biologinės įvairovės nykimo veiksnius, bus pasodinti trys trilijonai medžių; taip pat ketinama atkurti mažiausiai 25 tūkstančius kilometrų laisvai tekančių ES upių, perpus sumažinti pesticidų naudojimą ir riziką, sustabdyti apdulkintojų mažėjimą, o kartu siekti ir ekologinio ūkininkavimo bei biologinės įvairovės ypatumų didinimo žemės ūkio paskirties žemėje. Be to, EK teigimu, bent 20 milijardų eurų per metus turėtų būti skiriama „Natura 2000“ projekto plėtrai ir ekologiškų infrastruktūrų kūrimo investicijoms. Tam reikės sutelkti privatų ir viešąjį finansavimą nacionaliniu ir ES lygiu.
Žaliasis kursas suteiks patikimų verslo ir investavimo galimybių atkuriant ES ekonomiką. Štai statybos, žemės ūkis bei maistas ir gėrimai yra itin priklausomi nuo gamtos išteklių, o kartu šios ekonomikos sritys ES generuoja daugiau 7 trilijonus eurų bendro BVP. ES darys viską, kad biologinės įvairovės gerinimas gerintų ir pačią ekonomiką, kad mes daugiau dėmesio skirtume savo ekonomikos žalinimui. Žinoma, ekonomikos sektorių bendradarbiavimas taps esminiu, todėl kartu su bioįvairovės strategija Komisija pristatė ir Europos Sąjungos Bendrąją Žemės ūkio politiką (angl. Farm to Fork Strategy), kurioje bioįvairovė taip pat užima svarbią poziciją. Ja bus siekiama įgyvendinti daug pokyčių darnaus, saugaus ir sveiko maisto srityse. Bet apie tai dar bus progų padiskutuoti.
Strategija kalba apie ES, bet kartu siekiama išsiveržti už vieno kontinento ribų.
Kaip visada, esminis – lėšų ir finansavimo klausimas. Kiek visa tai kainuos ES? Komisijos duomenimis, kovai su klimato kaita bendrai planuojama skirti ketvirtadalį 2021-2027 ES biudžeto. Be iš čia tenkančios dalies bioįvairovės strategijos įgyvendinimui, dar bent dešimt milijardų bus siekiama gauti iš „Invest EU“ iniciatyvos. Neabejoju, kad investuoti į aplinkosaugą ES reikia nedelsiant, tai pati svarbiausia ir būtiniausia investicija. Man, kaip politikui (o kartu ir mokslininko tyrėjo vertinimu), bioįvairovės strategija yra patraukli tuo, kad ji kalba ir apie pridėtinę vertę žmogaus gyvenimui. Bus siekiama ne tik gyvenimo kokybės ir sveikatos išsaugojimo, bet ir darbo vietų kvalifikuotiems specialistams kūrimo: nuo specialistų veiklos vietinėse bendruomenėse, mokslino potencialo įgalinimo iki tinklo „Natura 2000“ plėtrai reikalingų ekspertų.
Tad matau, kad bioįvairovės srityje drąsiai imamasi lyderystės. Strategija kalba apie ES, bet kartu siekiama išsiveržti už vieno kontinento ribų. Štai EK kelia sau siekį, kad 2021 m. Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje sutelktų visas išorės veiksmų ir tarptautinės partnerystės priemones, siekdama ambicingos naujos JT pasaulinės biologinės įvairovės sistemos. Tad numatoma veikti ir globaliu, ir europiniu, ir bendruomenės lygmeniu.
Liudas Mažylis yra Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente narys.