Pirmiausiai sužinojome apie atskirų valstybių iniciatyvas. Neilgai trukus išgirdome ir apie koordinuotus ES institucijų veiksmus. Prieš kelias savaites išskirtinį tarpusavio solidarumą pradėjo demonstruoti ir pačios bendrijos narės. Štai Vokietijoje, intensyvios terapijos skyriuose, gydomi sunkios būklės ligoniai iš Italijos ir Prancūzijos. Italijai bei Ispanijai pagalbą išsiuntė ir Lietuva.
Kokie resursai metami krizės valdymui ES?
Kovo 30 d. dieną vykęs neeilinis Europos Parlamento posėdis (pirmą kartą istorijoje – nuotoliniu būdu) aiškiai pademonstravo neabejotiną Europos vieningumą. Tąkart apsvarstėme ir labai didele balsų dauguma pritarėme konkretiems sprendimams. Vienas svarbiausių – „Corona Response“ investicijų iniciatyva. Ja siekiama kuo greičiau nukreipti 37 milijardus eurų iš turimų ES lėšų piliečiams, regionams ir šalims, kurios jau dabar labiausiai nukentėjo naujojo koronaviruso pandemijos metu. Lėšos skiriamos sveikatos apsaugos sistemoms, smulkiam ir vidutiniam verslui, darbo rinkoms ir kitoms pažeidžiamoms ES valstybių narių ekonomikos dalims. Lietuvai iš šios sumos tenka beveik 1,5 mlrd. Eur.
Taip pat bus išplėstas ES solidarumo fondas, kad padėtų įveikti kritines visuomenės sveikatos situacijas. Labiausiai nukentėjusios šalys galės prašyti paramos iki 800 mln. Eur. Šį sprendimą ypač palaikau: juk iki šiol ES neskubėjo sveikatos apsaugos laikyti bendra prioritetine sritimi, – už tai atsakingos valstybės narės.
COVID-19 pandemija priminė Europai koordinuotų veiksmų ir bendradarbiavimo svarbą.
Plenarinio posėdžio metu daugelis EP narių akcentavo būtiną laisvą prekių judėjimą ES. Kad būtų užtikrinta, dar kovo 23 d. Europos Komisija paskelbė valstybėms narėms skirtas gaires kaip valdyti sienų kontrolę. Siekiant užtikrinti, kad visos tiekimo grandinės toliau veiktų, valstybių narių prašoma nedelsiant visus atitinkamus transeuropinio transporto tinklo vidaus sienos kirtimo punktus paskirti žaliųjų koridorių sienų kirtimo punktais. Jie užtikrina greitą ir nenutrūkstamą prekių tiekimą. „Žaliųjų koridorių“ patikros punktai yra atviri visoms krovininėms transporto priemonėms nepaisant to, kokias prekes jie gabena, o sienos kirtimas įskaitant visus patikrinimus turi užtrukti ne ilgiau kaip 15 minučių.
COVID-19 pandemija priminė Europai koordinuotų veiksmų ir bendradarbiavimo svarbą. Mano atstovaujama Europos liaudies partijos frakcija EP koronavirusui siaučiant imasi lyderystės. Mūsų visų iniciatyva, balandžio 7 d. patvirtintas plataus užmojo Europos solidarumo paktas. Jį sudaro neatidėliotinos priemonės kovojant su virusu ir siekiant jau dabar turimas ES priemones panaudoti sutelktai. Šiame solidarumo pakte akcentuojame penkis svarbiausius veiksmus, kurie turi būti įgyvendinami: tiesioginis nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų bendradarbiavimas, suderintos europinės socialinio sutelktumo koronaviruso metu priemonės, padidintas strateginės infrastruktūros, tokios kaip internetas, energijos ir maisto tiekimas, saugumas, ekonominės priemonės ekonomikai atkurti po pandemijos ir ilgalaikių pamokų suvokimas, kurias reikia išmokti iš dabartinės krizės (pavyzdžiui, grąžinti vaistų gamybą į Europą).
Ilgalaikio bendrumo siekis: krizės pasekmėms įveikti – ne mažiau kaip 2,7 trilijonų eurų
Kad suprastume Europos finansų poreikio mastą, pradžiai atsiverskime aritmetikos žinyną ir pasipraktikuokime. Sąvoka „milijonas“ mums gerai suvokiama. O „milijardas“? Tai – tūkstantis milijonų. O „trilijonas“? O tai – tūkstantis milijardų! Tai kiek gi, skaičiuojant tūkstančiais milijardų, Europa numato solidariai skirti COVID-19 pasekmėms suvaldyti? Paskaičiuokim, ir matysim Europos solidarumo mastą ne tik gyvais pavyzdžiais, bet ir konkrečiais, – milžiniškais, beje! – skaičiais.
Apie 37 milijardus nebesikartosime. (Tai – viso labo 0,037 trilijono, beje). Toliau – SURE instrumentas; tai – būtinoji parama darbo vietų išsaugojimui. Jo apimtis – 100 milijardų (t. y. 0,1 trilijono). Sumą dar reikės patvirtinti. Europos centrinio banko paskelbtos priemonės – 750 milijardų valstybių paskoloms. Svarstoma dar dėl 500 milijardų lėšų pagal Europos stabilumo mechanizmą, kuris galimybę skolintis tokią sumą numatė dar 2012 m. Sumuokime: priartėjome prie 1,5 trilijono. Prie tos sumos būtina priskaičiuoti ir pačių valstybių narių numatomas finansines priemones.
Jos taip pat susijusios su skolinimusi ir apibendrinti jas nėra taip paprasta. Nėra suderinta ir daugiametė finansinė perspektyva, t. y. biudžeto „rėmai“ septyneriems ateinantiems metams. Dėl konkrečios jos išraiškos dar bus ilgai diskutuojama; šiaip ar taip, visa jos išraiška „suksis“ ties 1 proc. BVP, o kurią dalį galėsime priskirti pandemijos pasekmių suvaldymui – dar paaiškės. Akivaizdu, kad valstybės, nukentėjusios nuo COVID-19, bus priverstos skolintis. Dėl tų paskolų grąžinimo garantijų – ar turėtų jų grąžinimą garantuoti pačios valstybės, ar visa ES – vyksta politinė diskusija. Gali būti, kad tinkamiausias sprendimas – „koronaviruso obligacijos“ (angl. corona bonds) – bendras ES euro zonos narių (19) skolinimasis.
Akivaizdu, kad valstybės, nukentėjusios nuo COVID-19, bus priverstos skolintis. Dėl tų paskolų grąžinimo garantijų – ar turėtų jų grąžinimą garantuoti pačios valstybės, ar visa ES – vyksta politinė diskusija.
Bendras skolinimosi mechanizmas galėtų būti sukurtas sąlyginai paprastai, tačiau politiniai sprendimai savanoriškai prisiimti kitų valstybių narių skolas nėra tokie lengvi. Ispanija, Italija, Prancūzija ir dar kelios valstybės prašo, kad būtų nedelsiant išleistos „koronaviruso obligacijos“. Tam pasipriešino „taupusis“ ketvertas: Vokietija, Nyderlandai, Austrija ir Suomija. LR finansų ministras V. Šapoka išreiškė nuomonę, kad Lietuva dabar skolinasi pigiau, tačiau Lietuvos Prezidentas G.Nausėda bendrų obligacijų idėją palaiko. „Koronaviruso obligacijos“ galėtų turėti aukščiausią kredito reitingą, tačiau tam reikėtų suteikti Europos Sąjungai daugiau įgaliojimų prižiūrėti valstybių fiskalinę drausmę. Labai svarbu, kad, išleisdama tokias obligacijas, Europa įrodytų jog dalijasi naštą, yra vieninga.
Kaip ten bebūtų, tačiau šiuo metu „sudėlioti“ tikslią bendrą sumą, skirtą kovos su koronavirusu pasekmėms likviduoti, nėra paprasta. Bet kuriuo atveju ji viršys 2,7 trilijono (2700 milijardų) eurų. Toji parama yra segmentuota ir nukreipta įvairiomis kryptimis, kad būtų galima ją suteikti kuo platesniam suinteresuotųjų ratui: valstybių narių vyriausybėms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, darbuotojams ir kt.
Tad kitos neeilinės EP plenarinės sesijos metu balandžio 16-17 d. vėl laukia svarbūs sprendimai. Likime sveiki ir solidarūs.
Liudas Mažylis yra Europos parlamento narys.
