Spalio 7 d. pasaulį sukrėtė teroristinė grupuotė „Hamas“, netikėtai užpuolusi Izraelio teritoriją. Tai jau ne pirmas karas, kurį Izraelis kovoja dėl savo išlikimo. Atsinaujinantys konfliktai tame regione vyksta mažų mažiausiai nuo 1948 m., kai buvo įkurta Izraelio valstybė ir prasidėjo pirmasis Arabų ir Izraelio karas.
O iš tiesų, tai nesantaika ir sena, ir gili. Dauguma karų Izraelis prieš kaimyninės arabų valstybes sugebėjo laimėti ir net XXI a. pradėjo normalizuoti santykius su tokiomis šalimis kaip Saudo Arabija. Visgi, reikia pripažinti, kad nemažai Arabų valstybių nėra suinteresuotos normalizuoti santykius su Izraeliu. Iš viso tik penkios Vidurio Rytuose esančios valstybes palaiko diplomatinius santykius su Izraeliu ir pripažįsta šalies suverenitetą. Radikalių islamistų sukurtos teroristinės grupuotės, kaip „Hamas“ ir „Hezbollah“ yra finansiškai remiamos fundamentalistinių valstybių, kaip Iranas, kurios nepripažįsta Izraelio ir siekia jį sunaikinti.
Nėra jokių abejonių, ir kad „Hamas“ teroristų vienas iš pagrindinių tikslų – sustabdyti santykių normalizaciją tarp Arabų valstybių ir Izraelio. Akivaizdu, kad „Hamas“ brutalūs teroristiniai veiksmai vykdomi prieš žydus yra paprasčiausia etninė neapykanta, o grupuotės vadovybė tikrai nėra suinteresuota pagerinti Palestinos geopolitinę padėtį. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis taikliai įvardino, jog „Hamas“ vienintelis tikslas buvo nužudyti kuo daugiau žydų, vykdant savotišką džihadistinį pogromą.
Istoriškai vertinant Europos vaidmenį, ji turėjo ribotą įtaką Artimųjų Rytų taikos procesui, skirtam galutinai užbaigti ilgai trunkantį Palestinos ir Izraelio konfliktą. Tačiau ES visą laiką rėmė taikos susitarimus ir pastoviai teikė didžiulę finansinę ir humanitarinę pagalbą. Vien tik nuo 2014–2020 m. ES skyrė 2,2 mlrd. eurų dvišalės pagalbos palestiniečiams. Konfliktui vėl atsinaujinus, viešumoje buvo atsiradę kontraversiškų teiginių, jog ES lėšos galėjo būti panaudotos remti ir ginkluoti „Hamas“. Tačiau Josepas Borrellis tai griežtai paneigė, o Europos Komisija atliko skubią Palestinai skirtų 331 mln. eurų vertės vystymo paramos sutarčių peržiūrą.
ES yra didžiausia pagalbos teikėja palestiniečiams Gazos ruože: vien per 2021–2024 m. yra numatyta investuoti 1,18 mlrd. eurų vietos ekonomikai remti ir mažinti skurdo riziką. Atsinaujinus konfliktui Europos Komisija suorganizavo oro tiltą per Egiptą į Gazos ruožą. Įvykdyta 20 skrydžių, kuriais atgabenta beveik 900 tonų reikalingų humanitarinių atsargų. Humanitarinę pagalbą per Egiptą ketinama tęsti ir toliau. ES nuo 2007 m. griežtai nepalaiko jokių diplomatinių ryšių su „Hamas“.
O Palestinai skirtą paramą teikia per Jungtinių Tautų (JT) agentūras, jog Palestinai skirtos lėšos nepasiektų teroristų. ES bei dauguma bendrijos narių visą laiką teigė, jog remia „dviejų valstybių“ sprendimą, kuris numato, kad Izraelis ir Palestina egzistuotų kaip suverenios ir nepriklausomos valstybės. 2023 m. spalio 16 d. balsuojant dėl Europos Parlamento rezoliucijos, skirtos pasmerkti grupuotės „Hamas“ teroristinius išpuolius prieš Izraelį buvo vėl priminta, kad ES remia taikų Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą bei pasisako už abiejų šalių suverenitetą. Tačiau pritariau rezoliucijos teiginiams, jog Izraelis turi teisę gintis pagal tarptautinę teisę, o ES ir valstybės narės privalo teikti Izraeliui saugos įrangą, medicinos atsargas, pirmosios pagalbos rinkinius ir kitas reagavimo į krizę priemones.
Reikia paminėti, kad rezoliucijoje buvo akcentuojama atlikti tyrimą, siekiant atskleisti ir pasmerkti grupuotės „Hamas“ tarptautinius ryšius, įskaitant ryšius su tokiomis šalimis kaip Rusija ir Iranas. Juk panašu, jog Rusija dabar panašu, jog aktyviai dalyvauja keliuose konfliktuose. Jeigu iš tiesų pasitvirtintų, kad Rusija finansiškai remia „Hamas“, turėtų sekti koordinuotas Vakarų ir ES atsakas.
Na, o kalbant apie ES lyderystę, dar tik atsinaujinus konfliktui Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išvyko į Izraelį. Apsilankė ir Parlamento pirmininkė Roberta Metsola. Tai tik įrodo, jog ES bando diplomatinėmis priemonėmis deeskaluoti konfliktą. Žinoma, vienos bendrijos narės akcentuoja labiau Izraelio teisę gintis, kitos – siekti paliaubų. Būtent gruodžio 1 d. baigėsi savaitę trukusios Izraelio ir „Hamas“ paliaubos.
Visgi, kol „Hamas“ laiko pagrobtus įkaitus ir toliau atakuoja Izraelį, paliaubos atrodo neįmanomos. Šiuo metu JAV ir Kataras aktyviausiai dalyvauja derybose dėl įkaitų bei paliaubų. Kita vertus, ES taip pat galėtų bandyti aktyviau įsitraukti į derybas. Tuo labiau, jog ji disponuoja rimtais galios svertais, nes yra pagrindinė humanitarinės ir finansinės pagalbos tiekėja.
Tačiau ES aktyviausiai bando veikti instituciniu lygmeniu. Dar neseniai pakartojo savo įsipareigojimą plėtoti glaudesnius diplomatinius ryšius bei sutiko atnaujinti ES ir Izraelio asociacijos tarybos posėdžius. Tai – svarbus žingsnis ES bandant turėti daugiau geopolitinės įtakos Vidurio Rytuose, ir bendrai konfliktų sprendime. ES pripažindama svarbą kaimynių Vidurio Rytuose, bando plėsti bendradarbiavimą ekonomikos, migracijos ir saugumo srityse. Pavyzdžiui, naujoje ES programoje „Global Gateway“ siekiama skatinti investicijas į susisiekimą.
Šis konfliktas Vidurio Rytuose tampa dar vienu įrodymu, jog ES nori būti geopolitine sąjunga. Rusijos invazija į Ukrainą paskatino ES koordinuoti bendrijos užsienio politiką daug vieningiau. Vis tik neramu, kad ES kaimynystėje vykstantis Izraelio ir „Hamas“ konfliktas, gali sukelti rimtas saugumo implikacijas Europoje. Todėl ES privalo tikslingai investuoti diplomatinius ir finansinius resursus bei kartu su Vakarų partneriais ieškoti optimaliausio sprendimo taikai Vidurio Rytuose.
