Europos parlamentinėje darbotvarkėje netrūko dėmesio Europos ateities, skaitmeninio saugumo bei bendriems užsienio politikos iššūkiams. Tačiau reikia pripažinti, kad šiuo metu visgi aktualiausia išlieka Ukrainos tema, ypač blogėjant humanitarinei, finansinei ir net transporto bei turizmo sektoriaus situacijai.
Pirmadienį vyko neeilinis Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdis. Ten energetikos ministrai dar kartą įsipareigojo kryptingai dirbti siekiant atsisakyti agresorės Rusijos iškastinio kuro. Tuo labiau, kad tokios ES narės kaip Lenkija ir Bulgarija kenčia nuo selektyvaus „Gazprom“ dujų embargo.
Tikėtina, kad ir kitą šaltąjį sezoną Rusija pradės energetinį šantažą. Gegužę pristatomas „REPowerEU“ planas yra labai aktualus tikslui atsisakyti Rusijos kuro. Dabartiniai numatomi terminai ES: nuo rugpjūčio atsisakyti anglies, o nuo metų pabaigos – naftos. Pagal naujausius duomenis, Europos Sąjunga Rusijai už naftą ir dujas sumoka 780 milijonų eurų, o nuo karo pradžios už dujas, naftą ir anglį buvo sumokėta 48 mlrd. eurų.
Todėl eilė dujų embargui irgi turi prieiti galiausiai, tačiau tikiu, kad šis klausimas jau greitai bus pilnu pajėgumu sprendžiamas europinių institucijų darbotvarkėse. Jau dabar energetikos ministrai ir Europos Komisija susitarė tarpusavyje koordinuoti su tarptautiniais partneriais ir tiekėjais veiksmus kuriant Europos dujų pirkimo platformą.
O Europos Parlamente gegužės 3 d., antradienį, prasidėjo debatai, paliečiantys Ukrainos tematiką. Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Šinas savo pranešime apie ES pasiruošimą prieš kibernetines grėsmes prasidėjus Rusijos invazijai pabrėžia, jog kibernetinis karas vyksta mūsų kaimynystėje, ir tai prasidėjo dar pora savaičių iki karo Ukrainoje pradžios.
Todėl Komisija siūlo atnaujinti Tinklų ir informacijos saugumo direktyvą (Network and Information Security Directive) taip skatinant bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija apie tinklų ir informacijos saugumo rizikas ir incidentus. Direktyva taip pat siekia apsaugoti tarpvalstybines paslaugas ir sistemas bei išvengti žalingų pasekmių ir sumažėjusio įmonių ir piliečių pasitikėjimo. Iš esmės – pasiekti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį visose valstybėse narėse. Kita svarbi tema palietė karo prieš Ukrainą poveikį ES transporto ir turizmo sektoriams. Ekonomistų skaičiavimais, apie 200 mlrd. eurų infrastruktūros žala yra padaryta
Ukrainoje. Pagrindinė kelių, uostų ir oro infrastruktūra Ukrainoje yra kritinės būklės, o tai daro poveikį ES transporto sektoriui, nes dėl karo auga kuro kainos, nutrūksta logistikos bei tiekimo grandinės. Komisijos patvirtintos priemonės padės valstybėms narėms, jų vežėjams ir darbuotojams tęsti transporto paslaugas bei remti pabėgėlių iš Ukrainos vežimą ir humanitarinės pagalbos teikimą.
Debatuose taip pat buvo kalbama apie ES turizmo sektoriui skirto Europos krizių valdymo mechanizmo sukūrimą, kadangi COVID pandemija ir karas atskleidė, jog šiam sektoriui trūksta atsparumo. Mechanizmas siektų rasti finansavimo sprendimus trumpalaikiams ir ilgalaikiams nepritekliams turizmo sektoriuje. Karas Ukrainoje paveikė visą Europoje turizmą, ypač rytuose, todėl debatų metu tikslingai buvo priminta, kad turistai atsisako keliauti į tam tikras ES valstybes nares, pavyzdžiui, Lenkiją ar Baltijos valstybes, dėl greta vykstančio karo.
Vieni iš aktualiausių debatų įvyko gegužės 4 d., trečiadienį, Europos Parlamente vertinant karo Ukrainoje ekonomines ir socialines pasekmes ES. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen labai tikslingai atidarė debatus sakydama, kad „Ukrainoje rašoma ir Europos Sąjungos ateitis.“ Pradedant nuo sankcijų, Europos Komisija šeštajame sankcijų pakete siūlo naftos embargą, nors ir su pereinamuoju laikotarpiu.
Esminis siūlymas – žaliavinės naftos atsisakymas per šešis mėnesius, o kitų naftos produktų – iki metų pabaigos. Tačiau tikimasi, kad Vengrija ir Slovakija turės 20 mėnesių arba iki 2023 m. pabaigos atsisakyti naftos importo, kadangi šios ES valstybės yra labiausiai priklausomos nuo Rusijos naftos produktų. Visgi kitos narės, tokios kaip Čekija bei Bulgarija, tikisi susitarimo dėl pereinamojo laikotarpio lengvatų, todėl prieš balsavimą Vadovų Taryboje yra reikalinga absoliučiai vieninga bendrijos pozicija.
O net ir uždraudus naftą, atsiranda kitų kliūčių, pavyzdžiui, dabar Kinijos nepriklausomos naftos perdirbimo įmonės pradėjo slapčia pirkti Rusijos naftinę žaliavą (kol kas mažais kiekiais) už labai žemas kainas. Nors, dėl tokių galimų sankcijų apėjimo ateityje, ES galbūt galės svarstyti sankcionuoti Kiniją. Tiesa, verta priminti, kad JAV ir Jungtinė Karalystė rusiškai naftai jau taiko embargą.
Todėl tikėtina, kad pagrindiniai pirkėjai ir liks nedemokratinės valstybės. Kitos sankcijos naujame pakete įtrauks kelių didžiųjų Rusijos bankų, tarp jų ir paties didžiausio „Sberbank“, atjungimą nuo tarptautinės SWIFT mokėjimų sistemos. Informacinė Europos erdvė dar labiau švarės, kadangi daugiau Rusijos transliuotojų bus uždrausti. Kalbant apie paramą, pristatytas naujas makrofinansinės paramos paketas, taip pat visi importui iš Ukrainos taikomi muitai
sustabdyti bent vienerių metų laikotarpiui, o ES siūlys pagalbą palengvinti krovinių vežimą sausumos keliais padedant Ukrainos produktams patekti į pasaulio rinkas.
Gegužės 5 d., ketvirtadienį, buvo paliesta ir humanitarinė Ukrainos tema debatuose kalbant apie karo prieš Ukrainą poveikį moterims. Remiantis Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, šalį jau paliko daugiau nei 5,5 milijonai jos gyventojų, 90 proc. jų yra moterys ir vaikai.
ES narės privalo sudaryti efektyvias apsaugos priemones nuo karo bėgančioms moterims, kad jos netaptų prekybos žmonėmis aukomis. Rezoliucijoje yra pabrėžiama užtikrinti pabėgėlių integraciją priimančiose šalyse, suteikiant galimybę įsidarbinti, išmokti vietinės kalbos ir naudotis vaikų priežiūros paslaugomis. Tad šią savaitę vykę europiniai svarstymai bei sprendimai turi palengvinti karo eigos naštą Ukrainai.
