To netenka patirti nei vienai kitai ES narei, nors gabenimas stabdomas per visos ES teritoriją (ne vien tik Lietuvos). Lietuvos pozicija aiški ir vienareikšmė: laikysimės priimtų sankcijų taip, kaip jos išdėstytos europiniuose teisės aktuose. Sankcijos – spaudimo Rusijai dėl karo Ukrainoje priemonė, sutarta visų 27 ES valstybių, tad tasai spaudimas privalo išlikti maksimalus.
Tačiau pastarosiomis dienomis pasirodo ir prieštaringos informacijos apie galimus „kompromisus“ – jog ES Komisija siekianti padaryti išimtį Rusijai dėl tranzito į Kaliningradą. Tokios spekuliacijos tikrai ne laiku ir ne vietoje, nes iš jų laimi tik Kremlius, tačiau apžvelgti sklindančias nuomones vis dėlto verta.
Vadinamasis „ketvirtasis sankcijų paketas“, kuris Vadovų Tarybos buvo patvirtintas 2022 m. kovo 15 d., į sankcionuojamų sąrašą įtraukė svarbius rusų eksporto produktus: plieno gaminius, metalus ir įvairias prabangos prekes. Sankcijos, draudžiančios plieno bei juodųjų metalų eksportą į ES, įsigaliojo birželio 17 d. Jos paveikia ir logistiką į Kaliningrado sritį.
Pagrindinis šių sankcijų tikslas – kad Rusija negautų finansinės naudos iš šių prekių tarptautinės prekybos ir jog ES bei kitos Vakarų valstybės neremtų karo Ukrainoje. Rusija apie sankcijas jau tikrai žinojo nuo kovo mėnesio. Tad birželį pasireiškusi Kremliaus neadekvati reakcija ir grasinimai yra ne iš netikėtumo. Tuo siekiama kelti įtampą tarp Lietuvos ir ES institucijų, skleidžiant dezinformaciją ir tikintis iš to kokio nors Rusijai naudingo rezultato.
Tačiau štai „Spiegel“ publikacijoje, pasirodžiusioje birželio 30 d, teigiama jog prieš pat birželio 17 d. tranzitu gabenamo plieno kiekis išaugo daugiau negu dvigubai. Tad vien jau remiantis padidėjusiomis prekių transportavimo apimtimis galima teigti, jog Rusija sankcionuotų prekių tranzito nutraukimui ruošėsi iš anksto. Klausimas tik, ar tos prekės skirtos vidaus vartojimui, ar dėl „užsiveriančio lango“ ir logistinių sumetimų eksportui, tai yra šalims, kurios dar tebeprekiauja su Rusija?
Kitas grasinamasis naratyvas – teiginiai, kad Lietuva patirs milžinišką ekonominę žalą, jeigu nutrauks prekių tranzitą į Kaliningradą. Tai vienas klišinis teiginys, neturinis jokio pagrindo. Rusų verslo leidinys „Vedomosti“ paskelbė regiono gubernatoriaus Antono Alichanovo teiginius,
kad „ES privalo papildyti esamas sankcijas padarant tranzito išimtis Kaliningradui, kitaip laukia [iš Rusijos pusės] ekstremalus ekonominis atsakas“. Tačiau jokių konkrečių priemonių gubernatorius nesugebėjo nurodyti. O kokiu gi būdu būtų kėsinamasi į Lietuvos ekonomiką? Akivaizdi tendencija, jog Lietuvos prekybiniai ryšiai ir investicijos su Rusija traukiasi bei dėl sankcijų trauksis tik dar labiau, todėl grasinimai iš esmės paveikti Lietuvos ekonomiką tėra tik žodžiai. Žinoma, nereikia turėti iliuzijų, kad Rusija toliau negrasins Lietuvai. Ji tai darys, nepaisydama, ar Europos Komisija bandys teikti kokius nors aiškinimus, ar nebandys.
Kitas grasinamasis naratyvas – teiginiai, kad Lietuva patirs milžinišką ekonominę žalą, jeigu nutrauks prekių tranzitą į Kaliningradą.
Rusija neseniai dar grasino ir Suomijai, ir Švedijai dėl jų paraiškų stoti į NATO, todėl būtų naivu tikėtis, jog Kremliaus vadovybė neieškos naujų būdų skaldyti Vakarų bendriją. Juk Lietuva nesiėmė jokių papildomų tranzito apribojimų iš savo pusės, ji taiko tik ES patvirtintas sankcijas. Reikia nepamiršti, jog neilgai trukus įsigalios ir daugiau ribojimų: draudimai gabenti cementą, alkoholį – nuo liepos 10 d., anglį – nuo rugpjūčio 10 d., o rusišką naftą – nuo gruodžio 5 d. Todėl Rusija bandys išnaudoti ir energetikos argumentą, o spaudimas dėl Kaliningrado tranzito vargu ar išnyks. Melagingų pranešimų ne tik iš Rusijos viešosios erdvės tik daugės.
Net ir dabar kai kurie net ir solidūs vakarietiški leidiniai atrodo pasiduodantys Rusijos propagandai. Geras pavyzdys – „The Guardian“ birželio 21 d. paskelbtas tekstas „Russia threatens ‘serious consequences’ as Lithuania blocks rail goods“ (liet. „Rusija grasina ‚rimtomis pasekmėmis‘, Lietuvai blokuojant krovinius geležinkeliais“). Tokia antraštė turi nepalankias konotacijas: skaitytojui sugestijuojama, lyg Lietuva pati provokuotų Rusiją ir eitų vienašališkai į tiesioginę konfrontaciją.
Kaip tik tokį naratyvą Kremlius ir bando išlaikyti karo Ukrainoje akivaizdoje, siekdamas permesti kam nors bent kažkokią kaltę. Kaliningrado pareigūnai, konkrečiai gubernatorius A. Alichanovas, dažnai mini, jog Lietuva provokuoja Rusiją, kaip ir Kiniją ar Baltarusiją, neminėdamas, jog tai bendra ES pozicija. Nieko nestebina, kad autoritariniai režimai jaučia „provokacijas“ iš demokratijų, neprisiimdami jokios atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus.
Rusijos teiginys, skleidžiamas dėl neva vykstančios Kaliningrado srities blokados yra melagingas, nes iš tiesų blokuojamos tik sankcionuotos prekės, nepaliečiant žmonių judėjimo. Tą nedviprasmiškai patvirtina ir Užsienio reikalų ministerijos viceministras Raimundas Karoblis teigdamas: „Draudimas netaikomas kelių transporto įmonėms, vežančioms prekes per Sąjungą tarp Kaliningrado srities ir Rusijos, jeigu tokių prekių transportavimas nėra draudžiamas pagal kitas
šio reglamento nuostatas“. Taigi ir keleivių, ir prekių, kurioms netaikomos Europos Sąjungos sankcijos, tranzitas toliau vyksta. Lietuva jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų šiam tranzitui neįvedė, o vykdo tik ES sankcijų reglamentą, patvirtintą Europos Vadovų Tarybos.
Pamename, kaip karinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžioje dauguma ES narių ragino sankcijas taikyti kuo greičiau. Pamename, kaip mūsų netenkino sankcionavimas „paketais“, netgi šaipėmės iš neva per lėtų Europos Komisijos veiksmų.
O iš tiesų teko veikti greitai, ir neturėtų stebinti, jei priimtieji susitarimai neapžvelgė visų galimų implikacijų. Tai Rusija dabar tik ir ieško spragų. Tenka sutikti su Albino Januškos teiginiu, jog de facto išimtis Rusijai jau padaryta: karas tebevyksta, o ir Rusijos civiliai, ir nesankcionuotos (kol kas) prekės vilkikuose juda per Lietuvos (tai yra ES) teritoriją.
Diskusijos dėl naujų sankcijų paketų Rusijai tęsiasi, o jokių aiškių sprendimų dėl nuolaidų Rusijai ir transporto koridoriaus su Kaliningradu nėra. Praeitą savaitę pasirodžius „Reuters“ publikacijai buvo teigiama, kad Berlynas ir Briuselis nori nutraukti sankcionuotų prekių tranzito draudimą tarp Rusijos ir Kaliningrado.
Ten rašoma, kad „kompromisinis variantas“ įtrauktų krovinių judėjimą tarp Rusijos ir Kaliningrado, atleidžiant nuo ES sankcijų. Ši nuolaida, kaip teigiama, būtų suteikta tik su sąlyga, kad sankcionuoti kroviniai bus naudojami Kaliningrade, o ne eksportuojami per uostą į kitas šalis. Tačiau reikia vėl prisiminti: juk jokių oficialių pranešimų apie nuolaidas ar susitarimus dar nebuvo. Ką galima buvo girdėti, tai tik pavienių politikų, kad ir įtakingų, samprotavimus.
Tad išvadoms, kad ES pasiduoda Kremliaus spaudimui, pagrindo šiuo metu nėra. Remiantis aukščiausių ES pareigūnų pareiškimais, Lietuva ir jos interesai yra vienareikšmiškai palaikomi. Birželio 23 d. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josephas Borrellis aiškiai išdėstė, jog Lietuva neblokuoja Kaliningrado ir sankcijos yra įgyvendinamos pagal Europos Komisijos rekomendacijas.
Žinoma, padarius išimtį, tai yra Rusijai leidžiant tranzitą per ES teritoriją, ji galėtų tuo pasinaudoti ir padidinti sankcionuotų prekių eksportą, toliau ieškodama visokių spragų. Nėra aiškios metodikos, kaip traukiniai ir kitos transporto priemonės galėtų būti patikrintos, suteikus lengvatą gabenti sankcionuotas prekes Rusijai į Kaliningradą. Todėl tokios techninės ir sankcijų taikymo dilemos dėl tranzito ir privalo būti išspręstos ir yra sprendžiamos ne vienašališkai, o kartu su Europos Sąjungos institucijomis.
