Sausio 25 d. dalyvavau Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto diskusijose apie instrumentą, kuris rengiamas susiklosčius panašiems konfliktams. Kinijos ir Lietuvos atvejis ne tik sulaukia atjautos (Lietuvai) ir pasmerkimo (Kinijai). Tai – ir klasikinis pavyzdys tų galimų situacijų, į kurias Europa gali patekti ir ateityje. Kinijos veikimas yra intensyvus, stiprus, ilgalaikis, o per tai – efektyvus. Be to, jis yra oficialiai nepareikštas – taigi atitinka slapto, neakivaizdaus prekybos boikoto apibrėžimą. Tai, kaip elgtis tokiais ir panašiais atvejais, ir bus apibrėžta svarstomame instrumente.
Verta atkreipti dėmesį: apie „Kinijos ir Lietuvos atvejį“ savo pasisakymuose kalbėjo praktiškai visi posėdžio dalyviai, nepriklausomai nuo to, kokioms valstybėms ir kokioms ideologinėms grupėms jie atstovauja. Nors, be abejo, kuriamas instrumentas nebus kaip nors vienašališkai nukreiptas prieš Kiniją ar kurią nors kitą valstybę, tačiau politiniuose užkulisiuose (ir ne tik!) svarstymai vyksta kaip tik turint omenyje šį „Kinijos ir Lietuvos atvejį“. Pernai gruodžio pradžioje Europos Komisijos (EK) pateiktas pasiūlymas dėl kovos su prievarta priemonės sukūrimo yra tikslingas ir savalaikis kaip tik dėl Kinijos ekonominio spaudimo prieš Lietuvą.
Kita vertus, tai ir ne pirmas pavyzdys ES istorijoje. Užmojų prieš konkrečią ES valstybę ar atskirus verslo subjektus būta ir anksčiau, tik jie būdavo kiek kitokio pobūdžio. Ši teisės aktų spraga, kaip elgtis, kai trečioji šalis manipuliuoja prekyba su ES ar jos valstybe nare, vis dar lieka neužpildyta. Optimistiniu atveju, išsamiai teisės aktą, kuris reglamentuos Bendrijos veiksmus, pavyks paruošti iki metų pabaigos.
Laikas eina, o štai importas iš Lietuvos į Kiniją, kai kurių šaltinių duomenimis, sumažėjo 91 proc., panašiai sumažėjo ir eksportas. Žiniasklaidoje Lietuvos verslo atstovų reakcija nevienareikšmė. Visi pritaria, kad vertybinė politika svarbu, tačiau tie, kurie pajuto didžiulius nuostolius, tikisi konkrečios paramos. Jie visai pagrįstai teigia, kad sprendimai vėluoja ištisas savaites, kai verslui svarbu netgi vėlavimas dienomis.
Kinijos ir Lietuvos pavyzdys, kai agresorė kėsinasi paveikti ekonomiką ir investicijas, seniai nėra tik diplomatinių santykių klausimas. Man ir pačiam teko bendrauti su prekybos ir pramonės atstovais, kurie tikrai supranta Kinijos elgseną ir gali nuspėti veiksmus. Jiems atsakymų reikėjo dar gruodį ir jie privalo dalyvauti bendrame dialoge, turi būti įtraukti. Bet Lietuva ir ES remiasi teise ir gali taikyti tik teisiškai korektiškus, pasaulio bendruomenei suprantamus veiksmus. Mano pozicija – negalima palikti verslo vieno, turime apginti ES rinką ir savo verslo interesus visomis prieinamomis teisėtomis priemonėmis.
Laikas eina, o štai importas iš Lietuvos į Kiniją, kai kurių šaltinių duomenimis, sumažėjo 91 proc., panašiai sumažėjo ir eksportas.
Taigi, Europos Parlamento komitete, atsakingame už tarptautinę prekybą, dalyvavau tikrai turiningoje ir svarbioje Lietuvai diskusijoje. Posėdyje situaciją dėl rengiamos priemonės, skirtos apsaugoti ES bei jos nares nuo trečiųjų šalių ekonominės prievartos, aptarė Europos Komisijos prekybos skyriaus pavaduotojas Denis Redonnet. Kaip buvęs ilgametis ES politikos dėstytojas, tikrai žinau, kad tokio tipo procesuose labai svarbi ir vieša retorika, kuri užduoda kryptį politinei valiai ruošiant teisės aktus. O D. Redonnet aiškiai įvardijo: prekyba ir investicijos bei ryšiai yra naudojami kaip ginklas!
EK atstovas prekybai, pristatydamas rengiamos priemonės pasiūlymą, mums, EP nariams, paliko pozityvų įspūdį. Pasak jo, priemonė apima platų spektrą prievartinių praktikos formų, nuo formalių iki mažiau formalių, neva subtilesnių (pastarąsias ir matėme per paskutinius mėnesius Kinijos veikimo prieš Lietuvą atveju). Siūlymu bus siekiama kovoti su formalia arba tiesiogine prievarta, taip pat – su paslėpta prievarta, kai yra piktnaudžiaujama priemonėmis, pavyzdžiui, savo rinkos apsaugos priemonėmis arba selektyviai intensyvinant prekių iš konkrečios šalies pasienio patikras. Taip pat EK pristatytoje kovos su prievarta priemonės sukūrimo projekte yra įvardinta ir „tyli prievarta“. Pavyzdžiui, boikotai, vykdomi ne remiantis teisiniais ar reguliavimo veiksmais, bet tokiais, kurie kyla dėl neformalių apribojimų, kuriuos taiko privatūs subjektai, kuriems neoficialiai vadovauja užsienio valstybių valdžios. Gi būtent taip atsitiko ir su Lietuva, kai pirmiausia ji buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos.
Būtent apie tokius neoficialius ekonominio šantažo žingsnius ir aš pasisakiau tarptautinės prekybos komiteto diskusijoje. Akcentavau, kad, kol mes ruošiame šią priemonę, trečiosios šalys, konkrečiai Kinija, taiko sudėtingą ir plataus masto prievartą prieš Lietuvą. Kinijos priemonės yra intensyvios, griežtos, ilgalaikės ir efektyvios. ES turi imtis atsakomųjų priemonių, kad sustabdytų ekonominius grasinimus, tačiau kol kas, kaip rodo dabartinis ginčas, priemonių pasirinkimas mažas. Bet kokiu atveju, mums reikalingas greitas atsakas, kad būtų apsaugoti bendrosios rinkos pagrindiniai principai. Taigi, mano klausimas buvo toks: ar yra galimas laikinas susitarimas dėl atsakomųjų priemonių jau dabar bei kaip pagreitinti šias priemones? Taip pat prašiau patikslinti, kokiu mastu siūlomas reguliavimas apima neoficialų boikotą, tai yra, būtent dabartinę situaciją tarp Lietuvos ir Kinijos, ir ar tokie ginčai neliktų neišspręsti dėl nepaskelbtų, tylių sankcijų?
EK prekybos skyriaus generalinės direktorės pavaduotojo D. Redonnet atsakymas buvo konkretus. Jo teigimu, ši situacija išryškina faktą, ko mes dabar neturime – tą spragą, apie kurią ir buvo aukščiau minėta, teisinius aktus, kurie leistų mums veikti būtent sprendžiant šį klausimą. EK atstovas įvardijo, kad šiuo metu yra dirbama kartu su Lietuva ir su paveiktais verslais siekiant užtikrinti, kad, visų pirma, būtų surinkti visi įmanomi įrodymai apie tai, kaip konkrečiai yra veikiama, koks yra šiuo metu Lietuvai taikomų priemonių poveikis. D. Redonnet patikino, kad nėra atmetama galimybė, jog EK imsis ekonominių veiksmų ES lygmenyje, įskaitant ir galimas konsultacijas su Pasaulio prekybos organizacija. Pasak jo, tokios yra dabartinių ES veiksmų galimybės, kol bus priimti konkretūs teisės aktai. Tai, kad šiuo metu yra renkami įrodymai apie konkrečius prekybos ribojimus ir žalą bei kad jie bus pateikiami ES institucijoms, o vėliau galimai ir Pasaulio prekybos organizacijai, praeitą savaitę kalbėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Kinijos veikimo prieš Lietuvą atveju kišimasis taikant priemones, turinčias įtakos prekybai ir investicijoms, yra visiškai akivaizdus. Taip pažeidžiamos visos tarptautinės ir pasaulio prekybos taisyklės. Kalba eina apie bendrosios rinkos vientisumą ir Europos vertybes. Delsimas atveria kelius tai pačiai Kinijai pradėti panašius veiksmus prieš kitas šalis.
ES vieninga rinka ir esminės vertybės turi būti apsaugotos.
Čia apžvelgtas EP Tarptautinės prekybos komiteto posėdis buvo toks vienas tų oficialių pirmųjų žingsnių svarstymų, bet veikiama jau ir anksčiau. Praeitą savaitę su kitais EP nariais paraginome ES institucijų vadovus imtis bendrų veiksmų dėl Kinijos ekonominės ir politinės prievartos prieš Lietuvą. Mano frakcijos kolegės Europos Parlamente, slovakės Miriam Lexmann inicijuotą laišką pasirašiau ir aš bei daugiau nei 40 europarlamentarų iš skirtingų politinių grupių ir valstybių. Juo kreipėmės į EK pirmininkę Ursulą von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininką Charles Michel ir vyriausiąjį įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai Josep Borrel bei kitus EK narius.
Džiaugiuosi, kad prie siekio apginti bendrą ES rinką nuo Kinijos jungėsi ne tik Rytų valstybių, bet ir vidurio Europos, Skandinavijos bei tokių ES „sunkiasvorių“ kaip Prancūzija ir Vokietija atstovai. Kreipdamiesi į ES vadovybę priminėm ir praėjusių metų Europos Parlamento rezoliucijoje pateiktą rekomendaciją dėl ES ir Taivano politinių santykių. Joje įvardijama: „skatinti aktyvesnius ES ir Taivano ekonominius, mokslinius, kultūrinius, politinius ir žmonių tarpusavio mainus, susitikimus ir bendradarbiavimą, taip pat mainus dalyvaujant valstybių narių atstovams, įskaitant aukščiausio lygio atstovus, kad būtų visapusiškai atspindėtas dinamiškas, įvairiapusis ir glaudus ES ir Taivano, kaip bendraminčių partnerių, bendradarbiavimas“.
ES šį pusmetį pirmininkauja Prancūzija, o jos vadovas Emanuelis Makronas taip pat ne kartą išreiškė paramą Lietuvai dėl Kinijos ekonominio smurto prieš Lietuvą. Viliuosi, kad tai taip pat paskatins neatidėliotinus veiksmus.
O priemonės, skirtos kovoti su trečiųjų šalių prievarta prieš ES ir valstybes nares, patvirtinimui bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Tai reiškia, kad lygų balsą turės ES Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas. Todėl bus svarbi ir valstybių narių pozicija. Tikėkimės, kad Lietuvos pavyzdžio jiems užteks ir kitoms valstybėms nereikės išgyventi panašaus scenarijaus. ES vieninga rinka ir esminės vertybės turi būti apsaugotos.
