EP pirmininkas Davidas Sassoli savo kalboje džiaugėsi ES rodomu pavyzdžiu: demokratija turi veikti bet kuriomis sąlygomis. Galiu pasidžiaugti ir aš: EP darbas nuotoliniu būdu vyksta ne ką mažiau intensyviai negu iki pandemijos. O štai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen visiems priminė tiesos svarbą krizės metu: „Taip greit plintančios ar tokio masto pandemijos neįmanoma įveikti be tiesos. Tiesos apie viską: skaičius, mokslą, perspektyvas, bet taip pat apie mūsų pačių veiksmus“. Ar Europos Komisija imasi visų įmanomų iniciatyvų? Kai kurių EP narių nuomone, ji turėtų imtis ir to, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma, kas galbūt viršija EK kaip institucijos galias.
EP posėdžio metu prisimintas U. von der Leyen pirmtakas Jaques'as Delors'as, kadaise pasiūlęs drąsias bendros rinkos kūrimo priemones, – o juk tai irgi vyko krizės sąlygomis! Tada, devintojo dešimtmečio viduryje, teko veikti, kai valstybes nares draskė nesutarimai. O ar jos sutaria dabar? Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis šios krizės metu siūlo prisiminti solidarumą ir kitas esmines ES vertybes, toliau būti susitelkusiems bei siekti koordinuotų veiksmų tiek išsaugant bendrąją rinką, tiek sveikatos sistemoje, tiek ir strateginėse investicijose, ES išorės politikoje, ES valdyme... Palinkėkim vieningumo valstybių vadovams, jų vyriausybių nariams artimiausiuose posėdžiuose.
O Europos Parlamento darbų sąraše – sprendimai dėl rezoliucijos ir trilijonus fiksuojantis biudžetas.
Virusui užklupus senąjį žemyną, visi atsigręžė į ES, nors sveikatos klausimai daugumoje sričių nėra deleguoti ES kompetencijai.
Rezoliucijoje – solidarumas, bendra rinka ir sveikatos apsauga
Šios plenarinės sesijos metu EP metu balsuojama dėl koordinuotų veiksmų, skirtų kovoti su COVID-19 pandemija ir jos padariniais. Vienybė, solidarumas – visų pirma. Pandemijos pradžioje ES šalys narės ėmėsi individualių veiksmų, o dabar įsigalėjo suvokimas, kad stiprybė vienybėje, ir tik kovodami kartu, derindami savo veiksmus, padėdami vieni kitiems, pasitikėdami vieni kitais ir sujungdami pajėgumus, mes rasime tinkamas išeitis.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad ES vidaus sienos turi likti atviros asmens apsaugos priemonių, maisto, vaistų, medicininės įrangos, kraujo produktams ir organams cirkuliuoti, taip pat ir bendrosios rinkos tiekimo grandinei palaikyti. Taip pat šalys narės turi priimti tik būtinai reikalingus, koordinuotus ir adekvačius sprendimus dėl kelionių ribojimo ir sienų kontrolės. Būtina įvertinti tokių priemonių efektyvumą ir, kai tik bus įmanoma – pilnai atkurti Šengeno erdvės funkcionavimą.
Smulkus ir vidutinis verslas
Kita svarbi nuostata – parama smulkiam ir vidutiniam verslui. Reikia dėti visas pastangas, kad išlaikytume darbo vietas. Jie yra ekonomikos stuburas, tačiau šiuo laiku išsilaikyti ir atsigauti jiems bus sunkiausia; todėl jiems turime teikti paramą ir nacionaliniame, ir ES lygmenyje.
Mokslo galia – pandemijos padariniams likviduoti
Manau, jog labai svarbu, kad EP palaiko Komisijos iniciatyvą nukreipti ES tyrimų finansavimą tam, kad būtų užtikrintas gydymo, vakcinos ir diagnostikos prieinamumas ir įperkamumas, tačiau taip pat būtina dėti dar didesnes pastangas ir išteklius, kad būtų paspartinti vakcinos ir gydymo tyrimai. Prie to turi prisidėti kiekviena ES valstybė, pajungdama savo mokslines pajėgas, inovatyvias programas, kurios padėtų suprasti ligą, pagreitinti jos nustatymą ir sukurti vakciną. Ligoninės ir tyrėjai turi keistis ir dalintis informacija. O Europos Komisija turi sukurti elektroninę duomenų bazę, kuri palengvintų keitimąsi informacija viruso gydymu susijusiais klausimais.
Virusui užklupus senąjį žemyną, visi atsigręžė į ES, nors sveikatos klausimai daugumoje sričių nėra deleguoti ES kompetencijai. Vis dėlto ES suskubo veikti visais įmanomais instrumentais. Kiekviena šalis laukia pagalbos iš Europos Sąjungos, todėl turime suteikti jai galimybę mums padėti. Šalys narės turi kuo greičiau susitarti dėl ambicingo ES biudžeto. Jis privalo būti toks, kad galėtume pasiekti bendrus tikslus ir minimizuoti koronaviruso krizės sukeltus padarinius.
Kontroversiškai gali būti suvoktas rezoliucijoje minimų mobiliųjų programėlių ir susitarimų su mobiliojo ryšio operatoriais dėl izoliacijoje esančių asmenų buvimo vietos nustatymo klausimas. Žmonių privatumas yra nenuginčijama vertybė, bet ar ne dar svarbiau tai, kad miršta daugybė žmonių, ir mes turime užkirsti tam kelią visomis įmanomomis priemonėmis. Svarbu ne tik turėti galimybę žinoti kur yra sergantieji, bet ir informuoti tuos, kurie galbūt buvo arti koronavirusu užsikrėtusių asmenų, turėjo su jais kontaktą. Europos liaudies frakcija palankiai vertina Komisijos rekomendaciją sukurti bendrą ES požiūrį į mobiliųjų programėlių ir anoniminių mobiliųjų duomenų naudojimą reaguojant į koronaviruso pandemiją. Manoma, kad programos gali vaidinti lemiamą vaidmenį įgyvendinant karantino švelninimo priemones ir modeliuojant bei numatant viruso plitimą. Tačiau taip pat būtina užtikrinti asmens duomenų tvarkymo skaidrumą, gerbiant teisę į privatumą. Juk visuomenė turi šiomis priemonėmis pasitikėti.
Pinigų yra!
Europos liaudies partijos frakcija, greta kitų finansinių priemonių, siūlo sukurti mažiausiai 50 milijardų vertės Europos sveikatos priežiūros solidarumo fondą. Tik nereikia aiškinti, kad pinigų nėra! Jis turėtų būti skirtas remti visų valstybių narių sveikatos priežiūros sektorių. Taip pat fondo lėšos būtų skiriamos investicijoms į sveikatos priežiūros sektorius pokriziniu laikotarpiu – kad sveikatos priežiūros sistemos būtų atsparesnės ir galėtų koncentruotis į tuos, kuriems to reikia labiausiai.
Parlamentas numatė labai svarbią atsigavimo obligacijų (angl. recovery bonds) galimybę. Šiuo laiku, kuomet kai kurioms valstybėms darosi labai brangu skolintis, ES solidariai padės viena kitai skolindamasi bendrai kaip Sąjunga ir garantuodama savo bendru ES biudžetu. Šis paketas turi būti orientuotas į investicijas. Sutarimas dėl atsigavimo obligacijų užglaistys nesutarimus, įsiplieskusius tarp valstybių ir atskirų jų grupių – kas turi garantuoti paskolas, kurių neabejotinai prireiks valstybių ekonomikai iš krizės išvesti.
Bendras Europos atsakas į COVID-19 gerokai viršija 3 trln. eurų.
Tad rezoliucija neabejotinai ambicinga. Ji atkreipia dėmesį į krizės tiesą, įvardina problemas ir jų sprendimo galimybes.
Šioje neeilinėje EP plenarinėje sesijoje sprendimų paketas platus ir orientuotas į pagrindinę temą – likusių dar nepanaudotų 2020 m. lėšų nukreipimą į kovą su pandemija. Kaip žinia, šių metų pradžioje vyko aktyvūs debatai dėl 2021-2027 m. Daugiametės finansinės perspektyvos (DFP). Europos Komisija atnaujintą ateities biudžeto pasiūlymą, kuris turėtų parodyti tikruosius pagalbos mastus ateinantiems septyneriems metams, žada atskleisti iki balandžio 29 d. (Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen naująjį ilgalaikį biudžetą balandžio 2 d. pavadino Maršalo planu Europai). O iki tol bandoma imtis visų priemonių, kad būtų kuo efektyviau išnaudoti sukaupti resursai.
Pirmoji pasiūlymų paketo dalis – 2020 m. bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 1 projektas. Pagrindiniai pasiūlymo elementai: planuojama 350 mln. eurų skirti poreikių dėl padidėjusio migracijos spaudimo Graikijoje patenkinimui, 115,0 mln. eurų skirti skubiems reagavimo veiksmams siekiant išvengti tolesnio su COVID-19 protrūkiu susijusios padėties pablogėjimo ir 100,0 mln. eurų atstatymo darbams po žemės drebėjimo Albanijoje paremti. Bendra siūlomo asignavimų padidinimo suma – 567,4 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų (teisiniai įsipareigojimai išleisti pinigus) ir 77,4 mln. eurų mokėjimų asignavimų (išlaidos, kurios turi būti padengtos einamaisiais metais).
Antroji sprendimų grupė yra sutelkta į skubios paramos rėmimo iniciatyvos paketą (angl. Emergency support initiative (ESI) package), sudarytą iš penkių atskirų pasiūlymų. Visi pasiūlymai nukreipti į sveikatos apsaugos sektorių. Daugiausia iniciatyva turėtų būti orientuota į Skubios paramos priemonę (SPP). Ji turėtų padėti vėl aktyvuoti 2016 m. kovo 15 d. priimtą Tarybos reglamentą dėl skubios paramos teikimo Sąjungoje nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. Remiantis dabartiniu pasiūlymu, 3 mlrd. eurų turėtų būti nukreipti į sveikatos krizės visuomenėse suvaldymą: svarbios įrangos, atsargų užtikrinimą, medicinos pagalbos suteikimą labiausiai pažeidžiamiems asmenims, pacientų perkėlimą ir kt. Iš jų, 300 mln. eurų planuojama skirti Sąjungos civilinės saugos mechanizmui („RescEU“) reikalingų atsargų (apsaugos priemonės, ventiliatoriai ir kt.) pirkimams.
Skubios paramos rėmimo iniciatyvos paketą turėtų papildyti 2020 m. bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 2 projektas. Jo tikslas užtikrinti skubios paramos teikimą valstybėse narėse ir tolesnį „rescEU“ stiprinimą t. y. užtikrinti, kad 3 mlrd. eurų įsipareigojimų asignavimų ir 1,53 mlrd. mokėjimų asignavimų bus skirta SPP. Tiesiogiai su 2020 m. bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 2 projektu ir lėšų jam mobilizavimu taip pat yra susieti trys pasiūlymai: pasiūlymas dėl 2014-2020 m. DFP reglamento patikslinimo (mobilizuotų 2042,4 mln. eurų), pasiūlymas dėl mobilizuotų lankstumo priemonės lėšų, skirtų migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo grėsmių problemoms spręsti (mobilizuotų 243 mln. eurų), bei pasiūlymas dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2020 m. (mobilizuotų 714,68 mln. eurų). Visi trys pasiūlymai leistų užtikrinti, kad bus mobilizuoti reikalingi 3 mlrd. eurų.
Finansų panaudojimas supaprastinamas
Trečioji pasiūlymų paketo dalis – priemonės, kuriomis sudaromos išskirtinės lanksčios sąlygos naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) lėšas reaguojant į COVID-19 protrūkį. Siekiant efektyviau panaudoti fondų lėšas, Europos Komisija siūlo principinius pakeitimus Europos regioninės plėtros fondo bei Bendrųjų nuostatų (Common Provisions) reglamentuose. Pagrindiniai pasiūlymo elementai laikinai leistų įgyvendinant sanglaudos politikos programas taikyti 100 proc. kofinansavimo principą (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 birželio 30 d.), taip pat suteikti galimybes perkelti lėšas tarp Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo bei tarp regionų kategorijų. Tuo pačiu valstybės būtų atleistos nuo reikalavimo laikytis paramos telkimo pagal temas reikalavimų.
Supaprastintai aiškinant, Europa finansuos projektus visu šimtu procentų, suteikiamas lankstumas panaudoti lėšas tam, kam šiuo metu būtina, o laiku nepanaudotos lėšos galės būti įsisavintos vėliau. Pakeitimai leistų nepanaudotas lėšas greičiau nukreipti tikslinėms sritims: sutrumpinto darbo laiko tvarkos taikymui, mažoms ir vidutinėms įmonėms, sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidoms padengti. Sprendimas yra naujo pasiūlymo Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos plius (CRII+) dalis. Pastaroji atnaujina Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII), dėl kurios balsuota kovo 26 d. Europos Parlamento plenarinės sesijos metu.
Ketvirtoji Europos Komisijos siūlomų priemonių dalis – pasiūlymas dėl COVID-19 protrūkio poveikio žvejybos ir akvakultūros sektoriui švelninimo priemonių; šis siūlymas irgi yra CRII+ dalis.
Penktoji siūlomų priemonių dalis, taip pat patenkanti į CRII+ priemones, yra Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo taisyklių atnaujinimas. Remiantis pakeitimais, būtų įtvirtinta galimybė teikti maistą arba kitą materialinę pagalbą naudojant elektroninius čekius.
Europa finansuos projektus visu šimtu procentų, suteikiamas lankstumas panaudoti lėšas tam, kam šiuo metu būtina, o laiku nepanaudotos lėšos galės būti įsisavintos vėliau.
Paskutinė pasiūlymų paketo dalis – pasiūlymas dėl medicinos priemonių reglamento įsigaliojimo atidėjimo. Medicinos priemonių (nuo pleistrų, kontaktinių lęšių iki širdies stimuliatorių) naudojimas Europos Sąjungoje buvo suderintas jau 1990 m. Tačiau 2017 m. priimtu naujuoju reglamentu turėjo būti nustatoma nauja reglamentavimo sistema, tam, kad būtų užtikrintas sklandus medicinos priemonių veikimas bei aukštas pacientų bei naudotojų apsaugos lygis. Reglamentas turėjo įsigalioti nuo 2020 m. gegužės mėn., tačiau dabartinės COVID-19 sukeltos krizės akivaizdoje siekiant išvengti bet kokių trikdžių ir vėlavimo ruošiantis naujos sistemos įdiegimui siūloma reglamento įgyvendinimo pradžią atidėti iki 2021 m. gegužės mėn.
Bendras Europos atsakas į COVID-19 gerokai viršija 3 trln. eurų. Ursula von der Leyen palygino veiksmus, kurių Europos Sąjungos institucijos imasi dabar, su pastarosios ekonominės krizės situacija. Jos teigimu, šįkart per keturias savaites nuveikta daugiau negu anuomet per ketverius metus. Tikėkimės, kad tai – optimistiškai nuteikianti pradžia.
Liudas Mažylis yra Europos Parlamento narys.
