Tvaresnė ir konkurencingesnė ES pramonė bei parama gyventojams
Visų geopolitinių ir energetinių iššūkių kontekste Žaliojo kurso įgyvendinimas tampa dar reikšmingesnis – tą vis labiau jautėme ir nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios posėdžiaudami Aplinkos komitete.
O bendrai Europos Parlamente prioriteto siekti klimato neutralumo nepamiršome ir štai šią savaitę patvirtinome pagrindinius tarpinio tikslo – iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc., lyginant su 1990 m. – teisės aktus: pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformą ir Socialinį klimato fondą.
Tai vieni svarbiausių šios savaitės balsavimų rezultatų. Ši pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio, labiau pažįstamo kaip „Fit for 55“ paketo, dalis yra esminė. Tai tarsi trys viename, vienas be kito negalintys teisės aktai. Ir tai, kad už visus juos balsavo EP dauguma, rodo, kad ES yra pasirengusi pereiti nuo taršios iki tvaresnės pramonės, ekonomikos.
Kartu noriu pastebėti, kad mano atstovaujama politinė grupė, Europos liaudies partijos frakcija, įdėjo daug pastangų tobulinant šiuos teisės aktus ir ieškant kompromisų su kitomis politinėmis grupėmis. Nes mums svarbu, kad, įgyvendinant šiuos aplinkosauginius tikslus, kartu būtų priimti ir tvarūs sprendimai darbuotojų ir verslo atžvilgiu. Gi mūsų tikslas nėra vien žalinti dėl žalinimo – kartu siekiame, kad ir mūsų ekonomika ir pramonė taptų dar konkurencingesnės.
Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) veikia nuo 2005 m., įmonės pagal šią sistemą aukcione perka leidimus jų išmetamam anglies dioksido kiekiui.
Šalia Europos Komisija taiko ir nemokamus apyvartinius taršos leidimus, jie padeda reguliuoti anglies dioksido nutekėjimą didelę riziką turinčioms įmonėms. Dabar, priėmus šios sistemos reformą, visi sektoriai, kuriems taikomi ATLPS leidimai, iki 2030 m. turi sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 62 proc., lyginant su 2005 m. O nemokamų ATLPS leidimų palaipsniui 2026–2034 m. bus atsisakoma.
Balsavimu pritarėme, kad nemokamų ATLPS leidimų jau iki 2026 m. reikia atsisakyti aviacijos sektoriuje, o jame naudoti tvaresnius degalus. Kita reformos naujovė – pritarėme tam, kad į ATLPS sistemą pirmą kartą būtų įtrauktas ir jūros transportas. Taip pat bus kuriama nauja ATLPS II sistema kelių transportui ir pastatų šildymui.
Turbūt didžiausi lūkesčiai keliami ES pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui. Jis įsigalios 2026–2034 m. metais, kai bus palaipsniui atsisakoma nemokamų ATLPS leidimų. Tai labai svarbu mūsų ES vidaus rinkos įmonėms, kurios gamybos metu išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Net ir ne ekspertams akivaizdu, kad tai palies trąšų (tokių kaip „Achema“, „Lifosa“), energetikos („Orlen Lietuva“), cemento („Akmenės cementas“) ir kitas įmones.
Tam, kad jos persiorientuodamos prie tvaresnių sprendimų išliktų konkurencingos prieš įmones, importuojančias šias žaliavas, prekes į ES, jų importuotojai privalės sumokėti skirtumą tarp kainos, kurią sumokėjo už taršą gamybos šalyje, ir ES ATLPS numatytos kainos.
Bet ne mažiau svarbus ir Socialinio klimato fondo priėmimo faktas. Tiesa, Europos Parlamente jis sulaukė daugiausiai palaikymo. Į šį fondą pinigai atkeliaus iš lėšų, surinktų už ATLPS II leidimus (iki 65 mlrd.
eurų), o kiti 25 proc. bus skirti valstybių narių. Socialinis klimato fondas bus skirtas skurdą patiriančioms šeimoms, asmenims ar smulkiam verslui. Pinigai bus skiriami spręsti transporto, šildymo kainų iššūkiams. Tikiuosi, kad ši priemonė kartu skatins namų renovacijas, viešojo transporto kokybę. Tai labai svarbu ir mums Lietuvoje.
Jokių prekių ES rinkoje miškų naikinimo sąskaita
Šią savaitę EP patvirtino savo poziciją dėl kovos su pasaulio miškų naikinimu. Siekiame, kad visos įmonės bus įpareigojamos užtikrinti, jog ES rinkoje esančios prekės nėra miškų naikinimo sąskaita. Pavyzdžiui, geriu ryte kakavos puodelį ir esu ramus, kad kakava nebuvo išauginta išdeginus mišką kur nors Brazilijoje. Tai kartu ES gamintojams yra konkurencingumo išlaikymo garantas.
Šiam klausimui skirtuose debatuose akcentavau, jog miškų nykimas – vis gilėjanti globali problema, kurios neišsprendę vargiai suvaldysime biologinės įvairovės nykimą bei klimato kaitą. Europoje dedame nuoseklias pastangas toje kovoje ir negalime sau leisti, kad Europos Sąjungos rinkoje esančios prekės prisidėtų prie miškų naikinimo – nepriklausomai nuo to, ar ES, ar bet kurioje kitoje pasaulio vietoje.
Tad džiaugiuosi, kad šią savaitę pagaliau užbaigėme balsavimus dėl kovai su miškų naikinimu skirto reglamento. Jis turėtų sukurti realius įrankius, skirtus kovoti su miškų naikinimu, alinimu ir pertvarkymu. Tai pasakytina ir apie mūsų prekybos partnerių šalis, kuriose miškai yra itin pažeidžiami, kaip Amazonės miškai Brazilijoje.
Vis dėlto, naujus reikalavimus turi būti nesudėtinga įgyvendinti, kad neatsirastų didelės papildomos administracinės naštos europiniam verslui. Pavyzdžiui, įgyvendinant reikalavimą dėl geografinių koordinačių, turėtų būti teikiama reikiama techninė bei finansinė parama bei aiškios rekomendacijos, kaip tą padaryti.
Taip pat tikiuosi, kad, pradėjus įgyvendinti reglamentą, jei reikės, prekių sąrašas, kurioms reikalingas griežtas išsamus patikrinimas, bus praplėstas. ES gamintojams turi būti užtikrintas konkurencingumas, o vartotojams – teisė žinoti, ar jų naudojamos prekės neprisideda prie miškų naikinimo.
Dėmesys – kaimynystėje Rytuose ir kovai su Rusijos įtaka
Visgi neišvengiamai nei viena savaitė Europos Parlamente neįmanoma ir be geopolitinių iššūkių klausimų, kurie tik dar labiau išryškina civilizacijų skirtumus.
Štai pradžioje užsiminiau, kad plenarinės sesijos debatuose pasisakiau apie ES visuotinės sveikatos strategiją, kuriai jau dešimt metų ir kurią laikas atnaujinti. Pabrėžiau, kad būtina sumažinti atskirtį teikiant sveikatos paslaugas tarp Rytų ir Vakarų valstybių ES. O kol mes diskutuojam apie didesnę gerovę, Rusija ir toliau savo piliečius siunčia už grotų. Šią savaitę Kremlius net 25 metams įkalino režimo ir Rusijos karo prieš Ukrainą kritiką Vladimirą Karą-Murzą...
Tai visiškas režimo degradacijos pavyzdys, kai iš baimės visi oponentai arba priversti pabėgti iš Rusijos, arba prieš juos taikomis represijos, nieko dėti žmonės grūdami už grotų. Šios sesijos metu, balandžio 20 d. Strasbūre priėmėme rezoliuciją, raginančią Rusiją nedelsiant paleisti Kremliaus kritikus Vladimirą Kara-Murzą ir Aleksejų Navalną. Mūsų pozicija aiški – tai neteisėti žmogaus teisių pažeidimai...
Ne mažiau neraminanti situacija ir Baltarusijoje. Šią savaitę ne vienu formatu bendravome taip pat ir apie Minsko režimo veikseną. Lukašenka bei jo aplinka toliau kalina baltarusius už faktiškai bet kokį „nusižengimą“. Demokratijos ir žmogaus teisių situacija šiose diktatūrose yra tiesiog tragiška.
O ką jau kalbėt apie tai, kad tiek Rusija, tiek ir pats Baltarusijos režimas toliau tęsia agresyvų karą prieš Ukrainą.
Mūsų visų pareiga – ir toliau išlaikyti ryžtingą politiką ir tik stiprinti sankcijas šiems režimams. Reikia stiprinti ir pačių sankcijų reguliavimus bei toliau kovoti su režimų vykdoma propaganda ES valstybėse. Turime daryti viską, kad šių režimų įtaka nesiplėstų, silpninti jau esamą Rusijos įtaką ES Rytų Partnerystės šalyse.
Štai šią savaitę balsuodami palaikėme rezoliuciją dėl iššūkių, su kuriais susiduria Moldovos Respublika. Ji, kaip ir Ukraina, turi ES kandidatės statusą, bet privalome aktyviau remti realią Moldovos narystę. O tam reikia mūsų pagalbos Moldovos ekonomikai, saugumui, energetikai, sveikatai. Moldovos žmonės turi jausti ES paramą, o ne Rusijos šantažus ir įtaką.
O Rusijos barbariško veikimo netrūksta visose srityse. Dalyvaudamas šios savaitės debatuose dėl ES kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis veiksmų plano, pabrėžiau Rusijos vykdomus meno kūrinių grobstymus karo prieš Ukrainą metu.
Ukrainos kultūros vertybių grobstymas yra ne tik įžūlus Rusijos nusikaltėlių bandymas greitai pasipelnyti, bet ir siekis sunaikinti ukrainiečių identitetą bei kultūrą. Tai – vienas iš tų argumentų, dėl ko teigiame, kad tai ne tik karo nusikaltimas, bet ir tikras terorizmas. Tokie veiksmai ardo ne tik tautos, valstybės, bet ir visos Europos, viso civilizuoto pasaulio identitetą.
Tikiuosi, kad vien tik 2022 m. spalio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kultūrinio solidarumo su Ukraina mes neapsiribosim. Kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis veiksmų planas turi atvesti prie nuoseklių nepertraukiamų veiksmų bei pasiūlyti realius sprendimus, kad būtų nutraukta nusikalstama prekyba kultūros paveldo vertybėmis, o kaltininkai įvardijami ir patraukiami į realią atsakomybę.
Jei reiktų apibendrinti sesijos tematiką vienu žodžiu, teigčiau, kad ji buvo apie saugumą: apie mūsų ES piliečių saugią ateitį stiprinant kovą su klimato kaita, mūsų ES ekonomikos ir pramonės saugumą prieš pasaulinę rinką ir būtinybę kovoti su režimų įtaka mūsų regiono saugumui.
