Moldovoje sėkmingai vyko reformos užsienio politikos, saugumo, prekybos ir energetikos srityse, jau nuo 2016 m. įsigaliojo Asociacijos susitarimas, įskaitant jo nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (Association Agreement and Deep and Comprehensive Free Trade Agreement).
Žinoma, Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą kelia tiesioginę grėsmę Moldovos saugumui. Ypač didelį nerimą kelia Kremliaus marionetinis Padniestrės separatistinis regionas. 2022 m. kovo 3 d. šalies prezidentė Maja Sandu pasirašė oficialų prašymą dėl savo šalies įstojimo į Europos Sąjungą. Visgi valstybė yra karo pašonėje. Kokios perspektyvos nusimato jai kelyje į ES?
Nuo 2009 m., kai Moldova tapo Rytų Partnerystės nare, ji vis reiškė norą dėl gilesnės integracijos su ES. Žinoma, kaip vienai iš daugelio komunistinio bloko valstybių, reformų kelias Moldovai nebuvo lengvas. Teisės viršenybės, politinių ir ekonominių uždavinių, nurodytų Asociacijos susitarime, įgyvendinimas vis dar vyksta. Ir jis vyksta ne be trikdžių. Pavyzdžiui, 2014–2015 m.
Moldovą sukrėtė finansų sistemos skandalas paaiškėjus, kad iš trijų šalies bankų dingo iš viso apie 1 mlrd. JAV dolerių. O jau ir prieš tai Moldovos bankai buvo įtariami rusų oligarchų pinigų plovimu. Todėl toks įvykis paveikė valstybę finansiškai, ir ji beveik iškart neteko 12 proc. BVP, o paskui kilo 42 proc. valiutos infliacija.
Kai Moldovos Demokratų partija (PDM) pabandė konsoliduoti vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją valdžias, valstybė pateko ir į politinę krizę. O Europos Sąjungos reakcija į tokius įvykius buvo pakankamai pagrįsta: ES baiminosi, kad Moldova gali tapti dar viena nesaugia erdve rytuose. Ypač kadangi kaip tik tuo metu augo Rusijos grėsmė, jau buvo įvykdyta Krymo aneksija. Nenuostabu, kad 2017 m. Europos Parlamentas rezoliucijoje pareikalavo Komisiją sustabdyti bet kokią finansinę paramą Moldovai, kol ten nebus užtikrinti teisinės valstybės principai.
Tačiau, remiantis 2020 m. Europos Komisijos išvadomis dėl Asociacijos susitarimo įgyvenimo pažangos, Moldova per trumpą laikotarpį sugebėjo gan smarkiai pasistūmėti į priekį. Buvo sėkmingai reformuota teismų bei viešojo administravimo institucijų sistema. Taip pat buvo sukurtas patrauklus investicinis klimatas vystyti verslo ir prekybinius ryšius su Europa.
Nemažai teigiamų poslinkių siejama su proeuropietiška Moldovos prezidente Maja Sandu.
Nemažai teigiamų poslinkių siejama su proeuropietiška Moldovos prezidente Maja Sandu. Dabar, 2022 m., Europos Parlamentas teigiamai vertina Moldovos oficialų prašymą dėl narystės Bendrijoje. Toks pritarimas buvo išreikštas gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dabartinės ES ir Moldovos bendradarbiavimo padėties. Nuo Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios Moldova buvo smarkiai paveikta humanitarinės krizės. Daugiau nei 400 000 pabėgėlių iš Ukrainos pateko į Moldovą ir šiuo metu apie 100 000 vis dar yra šalies teritorijoje.
Todėl rezoliucijoje mes, europarlamentarai, raginome Komisiją toliau per aktyvuotą ES civilinės saugos mechanizmą teikti humanitarinę pagalbą, įtraukiant ir „Frontex“ paramą sienų valdymui, bei pagal Solidarumo platformą teikti paramą asmenų perkėlimui į ES valstybes nares. ES turi didinti finansinę paramą Moldovai, padėdama valdyti dėl karo padarinių sukeltą humanitarinę krizę. Jau dabar 15 mln. eurų parama buvo paskirta ES pagalbos misijai dėl bėgančių nuo karo ukrainiečių Moldovos pasienyje kontrolės.
Kalbant apie saugumo didinimą, ES įsipareigojo padėti sustiprinti Moldovos gynybinį atsparumą. Juk Padniestrės separatistinis regionas, dar 1991 m. nelegaliai atsiskyręs nuo Moldovos, yra tiesioginė saugumo grėsmė dėl artimų ryšių su Rusija. Ten Rusija yra dislokavusi mažiausiai 1 500 kareivių, o vadinamosioms Padniestrės ginkluotosioms pajėgoms priklauso dar 5 000 kareivių. Todėl jeigu Kremlius ryžtųsi eskaluoti konfliktą dar labiau, tikėtina, kad Moldova atsidurtų
karštajame tokios rizikos taške. Ypač, kai balandžio paskutinę savaitę Padniestrės regione įvyko neaiškios kilmės provokacijos, įskaitant išpuolį prieš vadinamosios „Saugumo ministerijos“ pastatą.
Tokiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad 2021 m. gruodį skirti 7 mln. eurų iš Europos taikos priemonės (European Peace Facility), kurių paskirtis sustiprinti kibernetinį saugumą ir strateginę komunikaciją, yra tiesiog per mažai; juolab kad regione vyksta karas. Gegužės 4 d. Vadovų Tarybos prezidento Charles Michel pareiškimas, jog ES reikšmingai padidins finansavimą Moldovai sustiprinti gynybinį pajėgumą, yra sveikintinas. Tačiau laukia ir daugiau veiksmų, kurie gali užtikrinti strateginį atsparumą.
Pavyzdžiui, apie 70 proc. Padniestrės eksporto patenka į ES, nors regionas yra tiesiogiai remiamas Putino režimo. Žinoma, padidėjęs eksporto srautas yra natūrali pasekmė dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės susitarimo, kurį Moldova pasirašė 2016 m., taip leidžiant ir Padniestrės regionui patekti į bendrą ES rinką. Tačiau konflikto gilėjimo atveju ES reiktų būti pasiruošus didinti konkrečius sektorinius ir transporto ribojimus, o tie ribojimai galėtų apimti prekybą su Padniestrės regionu.
Šiuo metu smarkiai padidėjusios nacionalinio saugumo grėsmės dėl Rusijos ir Padniestrės regiono suteikia Moldovai dar daugiau motyvacijos siekti artimesnės integracijos su ES ir vakarais. Tą įrodo kovo 3 d. pateiktas oficialus prašymas dėl Moldovos įstojimo į Europos Sąjungą. Birželio mėn. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje valstybės narės svarstys Moldovos kelią narystės link. Žinoma, stojimo procesas ir tarp valstybių narių ratifikavimo procedūros užtruks, todėl ES jau dabar privalo rodyti daugiau dėmesio saugumo ir finansinio bendradarbiavimo srityse.
Pavyzdžiui, Taryba balandžio 4 d. nusprendė įgyvendinti naują 150 mln. eurų vertės makrofinansinį paramos paketą, tiekiant paskolas ir dotacijas iki 2024 m. O Moldovai reikia toliau išlaikyti tvirtą proeuropietišką laikyseną, užtikrinant reformų tęstinumą ir politinius įsipareigojimus. Ypač dabar žinant, kad Moldova geopolitiškai gali tapti karštuoju tašku tęsiantis Rusijos agresijai.
