Kelerius metus iš eilės ir Lietuvoje stebėjome, kaip temperatūros stulpelis kilo aukščiau nei įprastai. Ilgalaikėje perspektyvoje šylantis klimatas veikia visos ekonomikos nestabilumą, aukštas energetikos kainas. Klimato kaita ir jos padariniai žemės ūkiui, verslui, bioįvairovei, žmonių sveikatai – nenuneigiami.
Kaip tai pakeisti? ES dar 2019 metais, nuo pat mano kadencijos Europos Parlamente pradžios, pristatė Žaliąjį kursą – ambicingą tikslą iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu. Pernai liepą buvo patvirtintas Europos klimato teisės aktas, kuriuo įsipareigojame kurti ir pritaikyti teisėkūrą, reikalingą Žaliojo kurso įgyvendinimui.
Taip atsirado tarpinis siekis – iki 2030 m. grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., lyginant su 1990 metais. Šis pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys, labiau pažįstamas kaip „Fit for 55“ paketas, apima su pramone, energetika, jūrų, oro ir žemės transportu ir net namų ūkiais susijusius teisės aktus.
Atkreipkime dėmesį į vietinės Lietuvos savivaldybių iniciatyvas. Štai, Neringos savivaldybė jau kelerius metus taiko taršos mokestį transportui įvažiuojant į Kuršių Neriją. O Vilniaus miestas šiemet taip pat ėmėsi įgyvendinti natūralių pievų ir savaime želiančių augalų projektą. Taip siekiama neutralizuoti kaitrą mieste, išsaugoti biologinę įvairovę. Vietiniai sprendimai sveikintini, bet, siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą, reikia bendros strategijos visose srityse. „Fit for 55“ paketas tam ir skirtas.
Kelerius metus iš eilės ir Lietuvoje stebėjome, kaip temperatūros stulpelis kilo aukščiau nei įprastai.
Birželio pradžioje jau turėjome ir pirmuosius balsavimus, kurių metu išreiškėme Europos Parlamento poziciją dėl pirmųjų 8 šio paketo teisės aktų, kuriais remiantis iki 2030 m. sieksime sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį 55 proc. Politinių aistrų čia netrūko. Deja, dėl trijų pagrindinių teisės aktų bendros Parlamento pozicijos tąkart rasti nepavyko, nors jau iki tol viskas, rodos, atskirų frakcijų buvo suderinta iki smulkmenų.
Žalieji, socialistai ir kraštutiniai dešinieji bei kairieji, veikdami „žalinimo“ emocijomis, atmetė ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pokyčius. Kadangi šis teisės aktas yra glaudžiai susijęs Pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu bei Socialiniu klimato fondu, tai ir dėl pastarųjų sprendimą teko nukelti. Visi šie klausimai buvo grąžinti į Aplinkos komitetą, kur balsavome dėl procedūros, kad būtina kuo skubiau rasti kompromisą ir priimti galutinį sprendimą. Birželio 22 d. galutinis sprendimas pagaliau buvo sėkmingai priimtas. Tai tikrai istorinis įvykis ir Parlamentui, ir visai ES.
Bendrą poziciją jau birželio pradžioje pavyko rasti dėl kitų „Fit for 55“ dalių: ES aviacijos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos peržiūros; Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemos; Žemės naudojimo bei keitimo ir miškininkystės; lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normos bei Valstybėms narėms nustatomų įpareigojimų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį (Pastangų pasidalijimo reglamento). Nors kai kur numatomi sprendimai dėl šių dalių įgyvendinimo bent jau man ir mano frakcijai atrodo „ribiniai“. Tik atkreipiu dėmesį, kad būtų suprantamas „Fit for 55“ paketo kompleksiškumas, čia kalbame tik apie tuos teisės aktus, kurie priklauso Aplinkos
komiteto atsakomybei. Kitiems komitetams priskiriami klausimai bendroje plenarinėje sesijoje taip pat bus svarstomi artimiausiu metu.
Mažinti taršą nenaikinant pramonės ir darbo vietų
Taigi, noriu grįžti prie, mano nuomone, svarbiausių trijų teisės aktų, dėl kurių bendros Parlamento pozicijos priimti iš pirmo karto nepavyko: ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pokyčių; Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo bei Socialinį klimato fondo. Čia mano frakcija atliko „tiltų statymo“ vaidmenį. Mums svarbu, kad kompromisas tarp politinių jėgų būtų rastas ir kad išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tikrai sumažėtų. Šis įgyvendintas tikslas gali tapti sėkmės istorija pasauliui.
Mes pasisakom ne už „žalinimo“ ambicijų sumažinimą, bet įgyvendinamus tikslus. Pavyzdžiui, kai kurie žaliųjų ar kraštutinių politinių grupių sprendimai orientuojasi į tiesioginį taršos pramonėje draudimą arba didelių mokesčių įvedimą. Visiški ir staigūs draudimai grėstų bankrotais, darbo vietų netekimu. Gi įmonės per vieną naktį netaps pilnai neutraliomis klimatui. Mano frakcija palaiko pramonės sričių modernizavimą, naujovių diegimą darbo vietose, taip pat ekonomikos perorientavimą į tvarią ir ES įmonių konkurencingumo su trečiosiomis šalimis užtikrinimą.
Šie pranešimų projektai, skirti pristatyti Parlamento poziciją, buvo parengti remiantis Europos Komisijos siūlymais. Taigi, po mūsų svarstymų, dabar galutinį sprendimą turės priimti Taryba. Tikiuosi, bendro sutarimo bus prieita greitai.
Perorientuota pramonė, konkurencijos užtikrinimas ir parama pažeidžiamiausiems
Visi trys teisės aktai, dėl kurių birželio 22 d. Parlamente galiausiai pavyko rasti vieningą poziciją, yra labai susiję. Pavyzdžiui, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema jau veikia nuo 2005 m. Ir, išties, yra viena efektyviausių priemonių kovoje su klimato kaita. Ši priemonė yra skirta ES vidaus rinkai ir taikoma tiems pramonės sektoriams, kurie gali išmesti daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taip pat – oro transporto kompanijoms bei elektros gamintojams. Taigi, įvairios įmonės pagal šią sistemą aukcione turi pirkti apyvartinius taršos leidimus jų išmetamam anglies dioksido kiekiui.
Mes pasisakom ne už „žalinimo“ ambicijų sumažinimą, bet įgyvendinamus tikslus.
Bet taip pat yra suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, kurie padeda reguliuoti anglies dioksido nutekėjimą didelę riziką turinčioms įmonėms. Kokioms skirtingų šalių įmonėms bus suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai – sprendžia Europos Komisija, atliekamas tų įmonių vertinimas. Formuojant „Fit for 55“ paketą, Komisija pateikė siūlymą kad iki 2030 m. bendra visų sektorių, kuriems taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, tarša sumažėtų iki 61 proc. lyginant su 2005 m.
Parlamente balsuodami dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pokyčių, pritarėme kai kurioms šio Komisijos siūlymo sąlygoms. Pavyzdžiui, į šią sistemą įtraukti ir jūros transportą. Taip pat šių leidimų sistemos pagalba įgyvendinti ir Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemą. Pritarėme ir finansavimo įmonėms padidinimą, kad jos investuotų į šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo technologijas, atnaujintų savo įrangą, infrastruktūrą.
Pavyzdžiui, tam būtų plačiau taikomi ES Modernizavimo ir inovacijų fondai. Bet Komisija siūlo palaipsniui panaikinti nemokamai skiriamus apyvartinius taršos leidimus toms pramonės ir aviacijos įmonėms, kurioms numatomas visiškai naujas (dar praktikoje nenaudojamas) pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, dėl kurio taip pat balsavome šioje sesijoje.
Kai kurios frakcijos užsiėmė populizmu ir užsidegė, kad iškart būtų atsisakoma nemokamų apyvartinių taršos leidimų. Visgi, galiausiai buvo sutarta, kad palaipsniui būtų mažinamas pačių leidimų skyrimo skaičius. Pirma aviacijai, paskui kitiems sektoriams. Nes toks staigus draudimas neskatintų verslo pokyčių, o tik apkrautų mokesčiais, taip įmonėms būtų sunku išsilaikyti, jos būtų pasmerktos bankrotui, o žmonės liktų be darbų.
Aš ir mano frakcija pasisakome už tai, kad nemokami apyvartiniai taršos leidimai nebūtų mažinami tol, kol neįsitikinsime, kad naujasis pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas veikia. Nes kam atsisakyti veikiančios priemonės? Džiaugiuosi, kad pavyko rasti kompromisą tarp Parlamento politinių grupių ir nemokamų apyvartinių taršos leidimų bus atsisakoma tik palaipsniui
Bendrai pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas yra skirtas importui. Taigi, jei mes atsisakytume nemokamų taršos leidimų ES vidaus rinkos įmonėms, o importui taikomas anglies dioksido mokestis būtų neveiksmingas, kiltų didžiulė nelygios konkurencijos rizika. Tarkime, ES pramonė, gamintojai moka didžiulius mokesčius, o trečiosios šalys gamina pigiai, bet taršiai ir importuoja į ES.
Rinkoje būtų sunku sureguliuoti kainas, o ES įmonėms, ypač vidutinio bei smulkaus verslo, kiltų daug iššūkių tęsti veiklą. Manau, kad patobulinus ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ją toliau sėkmingai galime taikyti, skatinti įmones atsinaujinti, kurti naujas darbo vietas.
Pats naujo anglies dioksido mechanizmo įvedimo importui sprendimas nėra blogas. Jis orientuotas į tarptautinę prekybą, jos teisę. Kad, pavyzdžiui, ES įmonėms nekiltų pagunda savo padalinius kurti už ES ribų, kad ir pačioje Europoje, bet tose šalyse, kur klimato kaita nėra prioritetas.
Taigi, šis mechanizmas tikrai gali padėti sureguliuoti tokius atvejus, kai bandoma gudrauti, kai įmonės teršia kitur, bet prekiauti nori aukštą perkamąją galią turinčioje ES rinkoje. Už tai teks susimokėti arba tokią veiklą nutraukti. Šie du teisės aktai eina tarsi kartu – vienas skirtas vidaus rinkai, kitas importui. Bet kartu išlikime kritiški ir įdėmiai stebėkime, ar naujasis pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas su laiku galėtų pakeisti nemokamus apyvartinius taršos leidimus.
Tam, kad ši nauja sistema veiktų, o įvairūs modernizavimo projektai, mokesčiai už taršą neprislėgtų pažeidžiamiausių visuomenės grupių bei smulkaus ir vidutinio verslo, Parlamente pritarėme ir dar vienam Komisijos siūlymui dėl Socialinio klimato fondo. 2025–2032 m. vien iš ES biudžeto šiam fondui numatoma skirti 72,2 mlrd. eurų. Dar tiek pat bendrai turėtų skirti valstybės narės. Pavyzdžiui, Lietuvoje vis dar aukštos energetikos kainos, su namų renovacijomis stipriai atsiliekama ir daugelis patalpų ir būstų yra taršūs, todėl pradėjus įgyvendinti šią naują sistemą gali kilti socialinių iššūkių.
Šie pinigai padėtų spręsti kylančias transporto ir šildymo kainas, paskatintų pastatų renovacijas ir perėjimą prie atsinaujinančios energijos savo privačiuose būstuose ar valdomose įmonėse. Taip pat tikimasi, kad Socialinis klimato fondas skatins rinktis viešąjį transportą, važiavimą dviračiu arba automobilių dalijimąsi. Taigi, pinigai, surinkti į ES biudžetą taikant naują ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pastatams ir kelių transportui, būtų paskirstomi kaip parama.
Tai padės vidutines ir žemas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir smulkiems, vidutiniams verslams bei bus investuojami į bendro naudojimo erdves, viešąjį transportą ir kitą taršos mažinimui skirtą infrastruktūrą (pavyzdžiui: elektromobilių krovimo stotelių įrengimą miestuose, rajonuose, autostradose).
Žaliojo kurso aktualumas Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste
Kaip ir minėjau, čia yra tik keli svarbiausi aspektai, susiję su tarpiniu Žaliojo kurso tikslu iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą iki 55 proc. Daug kitų „failų“, pavyzdžiui, susijusių vien su energetika, dar plenarinę sesiją pasieks iš skirtingų Parlamento komitetų. Vėl ieškosime bendros pozicijos.
Nors šiuo metu ES ir visas pasaulis išgyvena infliaciją ir galbūt šie sprendimai neatrodo tokie populiarūs, bet, mano nuomone, jie yra savalaikiai ir net būtini. Džiaugiuosi, kad ES, nepaisant visų sunkumų, laikosi Žaliojo kurso siekio, kuris, vykstant Rusijos agresijai ir totaliniam karui prieš Ukrainą, tampa kaip niekada aktualus. ES jau dabar patiria nedemokratinių Rusijos ir Baltarusijos režimų spaudimą ir susiduria su informaciniu karu, nukreiptu prieš Žaliąjį kursą. O ką jau kalbėti, kokią žalą Rusijos karas prieš Ukrainą daro net tik besiginančiai nepriklausomai valstybei, jos žmonėms, bet ir pačiam klimatui.
Turime nustoti ES mokėti už dujas, naftą ir anglį bei taip finansuoti Kremliaus režimo karo mašiną. Ilgalaikėje perspektyvoje ekonomikos ir energetikos perorientavimas nuo iškastinio kuro prie modernių technologijų ir atsinaujinančios energetikos padėtų pasiekti visišką nepriklausomybę nuo rusiškų dujų, naftos ir anglies. ES dar turbūt pati nejaučia, kaip Žaliasis kursas prisideda prie vidaus demokratijos procesų ir net saugumo stiprinimo.
Turime nustoti ES mokėti už dujas, naftą ir anglį bei taip finansuoti Kremliaus režimo karo mašiną.
Todėl labai tikiuosi, kad ateityje Europos Komisija, Europos Parlamento skirtingos politinės grupės ir Europos Vadovų Taryba veiks sutartinai ir priims visus būtinus bei įgyvendinamus teisės aktus. Turime padėti vidaus rinkai, savo piliečiams persiorientuoti nuo taršos iki tvarumo. Ir tik veikdami kartu galėsime atremti šiandienos ekonominius bei geopolitinius iššūkius bei pasiruošti ateičiai.
O kol reikiami teisės aktai įsigalios ir pradėsime matyti realius pokyčius, tol klimato kaitos iššūkiai bus ir toliau mūsų realybė. Bendras visų susitelkimas prisidės ir prie greitesnio pramonės bei visos ekonomikos persiorientavimo.
