Tikėtina, kad geriamojo vandens gali netekti iki milijono žmonių. Jau net ir dabartinėje perspektyvoje humanitarinės pasekmės – katastrofiškos, tad ilgainiui tiek Ukrainai, tiek ir visai Europai teks malšinti plataus masto socio-ekonominius, sveikatos bei ekologinius padarinius. O dar prisideda ir branduolinės saugos grėsmės... Apie visus šiuos Kachovkos užtvankos Ukrainoje sunaikinimo padarinius kalbėjau ir šios savaitės Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos Strasbūre metu.
Akivaizdu, kad Kachovkos užtvankos sunaikinimas buvo tyčinis Rusijos karinių pajėgų veiksmas. Nors Kremliaus oficialus naratyvas neigė, kad tai jų karinės pajėgos susprogdino užtvanką, tarptautinė bendruomenė ir Ukraina gan greitai nustatė kaltininkus. Remiantis Europos Komisijos pranešimu, nuo tada, kai Rusijos pajėgos užėmė užtvanką, Ekstremaliųjų situacijų koordinavimo centras parengė išsamią užtvankos poveikio analizę ir įvairių užtvankos trūkimo laipsnių modeliavimą. Tai rodo, kad tokio pobūdžio įvykiui buvo ruoštasi.
Dabar, Ukrainos karinėms pajėgoms pradėjus ilgai lauktą kontrataką pietuose, Rusija ėmėsi desperatiškų veiksmų – užtvankos susprogdinimo. Aišku tik tai, kad toks teroristinis veiksmas, nukreiptas prieš civilinę infrastruktūrą, turi būti laikomas karo nusikaltimu, vienu iš daugelio, kuriuos turėtų tirti Tarptautinis Baudžiamasis teismas bei, ateityje, specialusis tribunolas. Yra ir pranešimų iš vietinių gyventojų, kad, sąmoningai ar tiesiog dėl neatidumo, Rusijos pajėgos nuo pat okupacijos pradžios leido nekontroliuojamai svyruoti vandens lygiui.
Tai reiškia, kad, žiemą prisikaupus pavojingai dideliam sniego kiekiui, o pavasarį jam ištirpus, vandens lygis pakilo iki istorinių aukštumų. Tai leidžia numanyti, kad galimai buvo ruošiamasi sukelti potvynį. Visgi, kol kas padarinius vertinti sudėtinga, tačiau tikėtina, kad labiausiai bus paveiktas geriamojo vandens Ukrainoje rezervas, maisto atsargos ir ekosistemos, siekiančios Juodąją jūrą. Pakilęs vandens lygis apsėmė civilinės ir karinės reikšmės pastatus bei infrastruktūrą, taip ne tik sunaikinant ginklų slėptuves, bet ir nuplukdant į jūrą šaudmenis bei kitą karinės svarbos techniką.
Gamtosaugininkai teigia, kad dėl užtvankos sunaikinimo padidės tarša, kuri smarkiai paveiks Juodąją jūrą. Jau šiuo metu teigiama, kad į jūrą buvo nunešta 150 tonų mašinų alyvos. Kaip dar kitaip tokius veiksmus įvardinti, jeigu ne paprasčiausiu floros ir faunos ekocidu! Tūkstančiai gyvūnų žuvo arba buvo priversti bėgti iš savo buveinių. Dar tūkstančiai žus dėl maisto stygiaus bei kitų ekologinių iššūkių, kurie dar tik bus sukelti potvynio.
Ukrainos žemės ūkio ministerija apskaičiavo, kad 10 000 hektarų dirbamos žemės buvo apsemta Ukrainos kontroliuojamoje Chersono provincijos teritorijoje. O Rusijos okupuotoje teritorijoje potvynis apsėmė dar didesnį plotą, kadangi ten yra Dniepro upės žemuma. Vandens tiekimas jau dabar Kryme yra sutrikęs. Visgi, dirbamos teritorijos užliejimas vėl turės tiesioginės įtakos maisto pramonei bei grūdams, dėl kurių JT bei kitos šalys taip ilgai derėjosi su Rusija.
Potencialus maisto stygius ir kainų augimas, infliacija vėl labiausiai paveiks besivystančias valstybes. Tai – Rusijos agresijos pasekmė ir JT privalo tą viešai akcentuoti. JT teigė, kad, bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis, jos nuo pirmos šios nelaimės dienos tiekia vandenį, maistą ir grynuosius pinigus nuo potvynių nukentėjusiems žmonėms Chersono ir Mikolajyvo srityse. Tačiau iš Rusijos okupuotos Dniepro pusės nebuvo gauta nei prieigos, nei būtinų saugumo garantijų humanitarinės pagalbos darbuotojams ir žmonėms, kuriems jie ten padėtų. Rusijos pajėgos dar ir apšaudo Ukrainos gelbėtojus, bandančius pasiekti užtvindytas vietoves Chersono regione. Verta prisiminti, kad liepos 17 d. baigs galioti Juodosios jūros grūdų iniciatyva, kuri užtikrino nuolatinį grūdų tiekimą iš Ukrainos per Juodąją jūrą.
Sąlygos, kurių Maskva nuolat reikalauja nuo pat iniciatyvos pradžios, prieštarauja Vakarų taikomoms sankcijoms, pavyzdžiui, reikalavimai leisti eksportuoti trąšas per Juodąją jūrą. Tikėtina, kad po užtvankos sunaikinimo lengvai neišsispręs ir derybos tarp JT, Turkijos, Ukrainos ir Rusijos dėl grūdų inciatyvos pratęsimo.
Kitas Kachovkos užtvankos susprogdinimo padarinys – kol kas dar neegzistuojantis, tačiau jo grėsmė pavojingiausia. Mažėjantis užtvankos vandens lygis taip pat turi įtakos Zaporižios atominės elektrinės reaktorių aušinimo vandeniui. Dėl užtvindytos svarbios žemės ūkio paskirties žemės ir iškilo problema, susijusi su elektrinės aušinimo vandeniu, kuris buvo tiekiamas iš užtvankos. Vis tik, kol kas teigiama, kad vandens lygis išlieka stabilus, tačiau tam įtakos turės daugybė faktorių, kurie dėl užtvankos susprogdinimo yra sunkiai nuspėjami.
Dar gegužės 10 d. man teko kreiptis į Europos Komisiją dėl konkrečios informacijos ir susiklosčiusios padėties Zaporižios AE. Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Grossi žadėjo šią savaitę apsilankyti atominėje elektrinėje. Gauta žinių, kad Rusija pagaliau neprieštaravo jam ten nuvykti. Akivaizdu, kad tai labai svarbus ir reikalingas žingsnis, kadangi tai bus pirmasis tarptautinės organizacijos ekspertinis vertinimas po Kachovkos užtvankos sunaikinimo.
Europos institucijų reakcija į Kachovkos užtvankos sunaikinimą buvo žaibiška. Nuo ankstyvo birželio 6 d. ryto Europos Komisijos Ekstremaliųjų situacijų koordinavimo centras palaiko ryšį su Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybomis. Pasak Komisaro V. Dombrovskio, techninę paramą pagal ES civilinės saugos mechanizmą jau suteikė 14 ES šalių: 76 valtis, daugiau kaip 300 vandens siurblių ir daugiau kaip 160 000 prieglobsčiui reikalingų reikmenų. 2023 m. kovą atliktame Pasaulio banko tyrime nurodoma, kad pokarinis Ukrainos atkūrimas gali kainuoti daugiau kaip 411 mlrd. eurų. ES yra įsipareigojusi teikti ilgalaikę paramą Ukrainos atsigavimui ir atstatymui. Komisija jau pareiškė, kad, atlikdama 2024–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą, ji nagrinėja ir ES paramą Ukrainai – kitaip tariant, rėmimą po šių metų. Besitęsiantis karas parodė, kad Ukrainos atstatymas yra jau šiandienos, ne rytojaus klausimas. Komisija paskelbė, kad greitojo atsigavimo poreikiai iki 2023 m. sieks 14 mlrd. JAV dolerių ir bus skirti tokioms prioritetinėms sritims, kaip kritinė ir socialinė infrastruktūra, energetikos infrastruktūra, būstas, privačiojo sektoriaus plėtra ir susigrąžintų teritorijų išminavimas.
Kaip tik birželio 15 d. Europos Parlamente priėmėme rezoliuciją dėl tvaraus Ukrainos atstatymo ir integracijos į euroatlantinę bendruomenę. Šioje rezoliucijoje (425 balsai – už, 38 – prieš, 42 – susilaikė) smerkiame Rusijos įvykdytą Kachovkos užtvankos susprogdinimą, prilygindami jį karo nusikaltimui.
ES šalys ir institucijos turi moralinę prievolę be jokių išimčių taikyti didžiausią spaudimą Rusijai, pasitelkiant tarptautinę teisę bei ekonomines sankcijas. O Kachovkos užtvankos sugriovimas yra okupantų sukelta ekologinė katastrofa, todėl toks veiksmas turi būti traktuojamas kaip griežtas tarptautinės teisės, ypač tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas. kuris prilygsta karo nusikaltimui.
