Tikrai tenka apgailestauti, kad oficialiuose debatuose rimtesnės, idėjų Lietuvos ateičiai turinčios partijos priverstos debatuoti su visiškais marginalais. Dar blogiau – su atvirai antivalstybiniais ir antikonstituciniais gaivalais. Mažiau politika besidominantiems piliečiams, užimtiems kasdieniais rūpesčiais, tokie debatai, deja, nepadeda susigaudyti.
Neturėtume būt tokie naivūs, kad manytume, jog Putino agentūros nemėgina kištis į mūsų rinkimus. Kišasi jos ir į Europos senbuvių, Vokietijos ir Prancūzijos politinius procesus. Neaplenkia nė JAV. Tai tiesiog turtėtume šiuo lemiamu momentu pradėti atpažinti Putino paruoštukus. Paminėsiu tik kelis:
- Iškreiptu būdu vartojamas žodis „taika“, iš tiesų turint omenyje kapituliaciją,
- Teiginys, kad įstūmėme Baltarusiją į Putino glėbį. Netiesa. Diktatorius Lukašenka ten nuslydo, bebalansuodamas tarp flirto su Vakarais ir dujų kainų.
- “Be reikalo susipykom su Kinija“ – tai kad nesipykom, tik kad Kinija nusprendė ant mūsų kailio išbandyti ES vienybę. Tai nelabai pavyko.
- Ir pagaliau – visos antisemitinės žinutės, mėginančios parodyti Lietuvą kaip žydšaudžių šalį. Tai yra esminis Putino interesas, ir rinkimuose dalyvaujančios partijos, mėginančios antisemitizmą pasitelkti reitingų augimui, sąmoningai ar ne, puikiai įsirašo į nuoseklią dezinformacijos kampaniją, kurią Putino hibridinio karo mašina vykdo jau ne pirmus metus .
Pastebėjus tokias kalbas, atsakingam rinkėjui turėtų įsižiebti pavojaus lempelė, indikuojanti, kad kalbėtojas ar jo atstovaujama politinė organizacija, švelniai tariant, nelabai patikima..
Tokios politinės jėgos turėtų apsritai likti už svarstytinų pasirinkimų ribos. Gaila, kad bent jau politinio lauko veikėjai nepasisako aiškiai ir nedviprasmiškai. Tai eiliniam piliečiui teisėtai gali kilti klausimas, ar balsuodamas už Blinkevičiūtę, negaus priedo ir Žemaitaičio...
Dabar apie rimtesnes politines jėgas. Socdemai, šiaip ar taip, priskirtini prie jų. Norėčiau paraginti mūsų politinius oponentus iš opozicijos nepersistengti raudant, kaip „viskas ant Lietuvos blogai“. Pirmiausia todėl, kad , nepaisant visų šios kadencijos valdantiesiems tekusių iššūkių, Lietuva pasiekė įspūdingų rezultatų: puikiai apsieiname be rusiškų dujų, naftos ir elektros; atsinaujinanti energetika dar po poros metų pavers mus energijos eksportuotojais, pensijos paaugo 60 procentų. Švietimo finansavimas ir mokytojų atlyginimai įgijo pagreitį, o mokslo finansavimas išaugo daugiau nei dukart.
Minimalaus atlyginimo augimas laimi lenktynes su infliacija. Jau nekalbu apie investicijas į šalies gynybą – nuo sienos su Baltarusija iki Vokietijos brigados įkurdinimo darbų. Pagaliau į Lietuvą grįžta daugiau mūsų piliečių, nei išvyksta užsidirbti svetur. Tai dėl to, kad baigia susilyginti pajamos, o gyvenimo kokybė Lietuvoje už tokias pat pajamas gaunančių Didžiojoje Britanijoje – žymiai patrauklesnė. Ir dar – laimės indeksas, ir atsiveriančios perspektyvos su naujomis technologijomis...
Šie rezultatai pasiekti tikrai ne vien mūsų, valdančiosios koalicijos politikų jėgomis. Tai – visų atsakingų, darbščių, sąžiningų ir išmintingų Lietuvos žmonių laimėjimas. Negražu būtų jį nuvertinti. Manau, dabar visi mes, politikai, dalyvaujantys rinkiminėse kovose , turime įsipareigoti nenubraukti šių laimėjimų dėl politinės konjunktūros.
Tikrai turime problemų švietimo ir sveikatos apsaugos sistemose. Norėjome pagreitinti reformas, tačiau neįvertinome švietimo ir sveikatos apsaugos bendruomenės įsitraukimo į jas būtinybės. Taip jau yra, kad reformų sėkmė priklauso ir nuo konkrečios bendruomenės įsitraukimo. Toje bendruomenėje neretai turime ir susikertančių interesų, kuriuos reikėtų suderinti. O tam prireikia daugiau laiko. Turime ir idėjų, kaip tas problemas spręsti. Štai dėl eilių pas gydytojus sutrumpinimo net mūsų TS-LKD politinėje bendruomenėje kilo prieštarų. Nors pacientams palankus sprendimas atrodo paprastas ir aiškus – visi gydytojų laikai turi būti pacientui matomi vienoje sistemoje
Labai linkėčiau, kad rinkimų tiesiojoje konkuruotume idėjomis ir nustotume murkdytis etikos užribiuose. Toks murkdymasis jau atsibodo rinkėjams, išskyrus nebent tuos, kuriems rungtynės, kas kiečiau apspardys kokį nemėgstamą politiką, vis dar teikia malonumą. Nemanau, kad tokių rinkėjų Lietuvoje daug, tai gal ir orientuokimės į atsakingus žmones, kurių labui įsipareigojame dirbti. Jie verti patikimų garantijų, ne vien tuščių pažadų ar išsisukinėjimų.
