Šią iš kaimyninės Latvijos atkeliavusią idėją įgyvendinti nusprendėme dėl dviejų pagrindinių priežasčių.
Pirma, nors teismai nėra teisiniais klausimais konsultuojanti institucija, mums tenka kasdien susidurti su įvairiausiomis žmonių problemomis, kurių sprendimo jie klaidingai ieškoti ateina į teismą. Teismai, ypač teisėjai, negali konsultuoti bylų šalių dėl konkrečių bylų esmės, negali išspręsti klausimų, kurie yra notarų, antstolių ar kitų kolegų valioje.
Žinoma, kai žmogui iškyla problema, jis nori ją kuo greičiau išspręsti ir kreipiasi ten, kur jam atrodo tinkama. Štai todėl kas dieną kaip teismo pirmininkė gaunu laiškų ir skambučių, kurie susiję ne tik su žmonių vertinimais teismo darbo atžvilgiu, bet ir įvairiausių teisinių konsultacijų klausimais, minėtų kolegų teisininkų darbu ir pan. Tuomet tiesiog tenka juos nukreipti į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – tarnybą, kurios funkcija ir yra konsultuoti teisiniais klausimais.
Antra, Lietuvoje žmonės yra įpratę ginčus spręsti teismuose ir į juos kreiptis net ir menkiausio nesutarimo atveju. Vien Vilniaus miesto apylinkės teisme per praeitus metus buvo gauta apie 41 000 civilinių ir 4 000 baudžiamųjų bylų, o šiais metais jau esame gavę daugiau kaip 38 000 civilinių bylų. Už kiekvienos tokios bylos yra vienas, du ar net keliolika žmonių, kurie vienu vieninteliu problemos sprendimo keliu pasirenka teismą. Galbūt dėl teisinių žinių trūkumo (pagal Teisingumo ministerijos duomenis, šių žinių trūksta net trečdaliui tautiečių), o gal dėl įpročio teisybės ieškoti teisme, žmonės nesirenka ikiteisminių ginčų sprendimų būdų, o bylų kiekiai kasmet auga.
Norėtųsi priminti, kad visuomet geriau pamėginti ginčą išspręsti iki teismo. Štai savo veiklą pradėjusios darbo ginčų komisijos jau ženkliai sumažino darbo ginčų teismuose – dabar mums tenka susidurti beveik vien tik su nedidele dalimi šių komisijų sprendimų, kuriuos apskundžia su jais nesutikusios ginčų šalys. Jei tokių institucijų atsirastų ir kitose srityse, o žmonės būtų skatinami kreiptis į jas, teismus pasiektų kur kas mažiau nesutarimų, o ir patys nesutarimai būtų kur kas greičiau ir pigiau išsprendžiami.
Tiek žmonėms, tiek teisingumo institucijoms labai pagelbėtų privalomos mediacijos – ikiteisminio taikinamojo tarpininkavimo – institutas. Štai Norvegijoje medijuojant ir kitais ikiteisminio sprendimo būdais išsprendžiama daug nesutarimų, o į teismą žmonės kreipiasi tik kraštutiniu atveju – kai išbando visus sprendimų kelius.
Nors Lietuvoje formaliai toks institutas ir nėra privalomas, noriu padrąsinti žmones kreiptis į advokatus ir su jų pagalba mėginti taikiai susitarti su kita ginčo šalimi. Žinau, kad tikrai nemažai advokatų taip tarpininkauja, mėgina klientams padėti susitaikyti. Ir tokios pastangos tikrai nebūna bevaisės: ne kartą teko susidurti su atvejais, kai dar iki teismo pradėtos derybos net ir teismo procesui vykstant atvedė ginčo šalis iki taikos sutarties.
Taigi spalio 25 d. tikimės ne tik atsakyti į dažniausiai žmonėms kylančius teisinius klausimus, bet ir priminti, parodyti teisinių problemų sprendimo kelius.
Loreta Braždienė yra Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė
