Loreta Soščekienė. „Pasjansas generolais“ svarstant biudžetą pareigūnams nieko gero nežada

Liūdnas palyginimas – minimalus uždarbis didės apie 12 proc., o pareigūnų atlyginimai – apie 6 proc. Taip eilinių pareigūnų atlyginimas vis labiau artėja prie minimalaus atlygio, kuris Lietuvoje gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Todėl „pasjansas generolais“ kelia tiek daug nerimo.

Ir visa tai vyksta tuo metu, kai politikai prioritetu įvardija tiek šalies, tiek visuomenės saugumą. Tačiau, žiūrint į tai, kad nuo 2025 m. iki 2027 m. VRM sistemai numatomos lėšos sumažės nuo 838 iki 796 mln. eurų, akivaizdu, kad deklaracijos apie visuomenės saugumą yra viso labo tušti pažadai.

Jeigu būtų kitaip, tokių nesąmonių biudžeto projekte nematytume. Kaip ir sprendimų keisti tarnybų vadus tokiu įtemptu metu, kai kiekviena institucija turi kovoti dėl kiekvieno jai skiriamo euro. Visi, kas nors kiek pažįsta viešąjį sektorių, kurio dalis yra ir statutinės tarnybos, žino, ką reiškia apginti įstaigos biudžetą. Reikia vadovo įsitraukimo, sistemos išmanymo, žinojimo, dėl ko jokiu būdu negalima nusileisti, ir kokios funkcijos reikalauja daugiau lėšų, nes kitaip nukentės kokybė.

Ką turime šiandien? Generolų krėslai policijos bei ugniagesių departamentuose turės naujus šeimininkus, keičiasi ir labai šalies saugumui svarbios Viešojo saugumo tarnybos vadovas.

Turbūt reiktų kažkam didžiuotis, kad Lietuva turi tokį universalų generolą kaip R. Požėla, kuris gali būti ir pasieniečių, ir policininkų, ir ugniagesių vadovu. Galima ciniškai pajuokauti, kad ne vienas pareigūnas, sulaukęs brandesnio amžiaus, taip pat pasirenka ugniagesio darbą, nes jis ramesnis, bet apie generolus taip juokauti nesinorėtų.

Kaip ir apie sprendimus pakeisti generolus tokiu metu. Ką bekalbėtų VRM vadovai, pareigūnams tokie pokyčiai reiškia viena – gerai nebus. Nes nebus, kas nuoširdžiai, o ne formaliai rūpinsis policininkų ir ugniagesių biudžetais. Kaip keisis tarnybos pasikeitus generolams, kalbėti dar anksti, tačiau vienas rodiklis yra – iki šiol ugniagesių srityje buvo mažiausiai problemų, lyginant su kitomis VRM tarnybomis. Taip, jų buvo, ir ne vieną jų teko spręsti profsąjungoms. Bet jos spręsdavosi kur kas efektyviau nei kitose tarnybose.

Puiku, kad Lietuva suvokia grėsmes valstybei ir imasi priemonių, kurios turi sustiprinti mūsų gynybą. Tik ar visas grėsmes ir ar visur dėmesys yra nuoseklus? Mes valstybės saugumą ir gynybą suvokiame plačiąja prasme, ir, deja, čia mūsų nuomonė su kai kurių ministrų ir kitų politikų nuomone išsiskiria.

Krašto apsauga, be abejo, yra kariuomenės reikalas. Tik negalime pamiršti, kad prie valstybės sienos kasdien tarnauja pasieniečiai, o su vidaus grėsmėmis, kurias įvardija VSD, kasdien susiduria policija ir kiti pareigūnai.

Tačiau tiek techniniu aprūpinimu, tiek požiūriu į pareigūnų atlyginimus politikai rodo, kad jie nemato pareigūnų kaip pilnavertės gynybinės sistemos dalies. Kitu atveju VRM, gyręsi apie pareigūnų atlyginimų didėjimą, ramiai prisėstų prie skaičiuotuvų ir suprastų, kad skambūs žodžiai, susidūrę su realybe, tampa niekiniais. Kad pareigūnai per pastaruosius kelerius metus gavo mažiau dėmesio nei minimalų atlyginimą gaunantys darbuotojai.

Kas man leidžia daryti tokias išvadas?

Negailestingi skaičiai. Vidaus reikalų ministrė šiemet ne kartą gyrėsi, kad per pastaruosius ketverius metus lėšos VRM pareigūnų atlyginimams padidėjo 147 mln. eurų.

Tačiau šių skambių skaičių realybė „ant žemės“ tokia, kad policijoje atlyginimai vidutiniškai padidėjo 29 eurais „į rankas“, ugniagesių ir pasieniečių situacija šiek tiek geresnė. Taip, atlyginimai auga, tačiau tas augimas gali būti ir... mažiau nei 1 euras „į rankas“ per mėnesį.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija ne kartą įspėjo apie grėsmes tiek pasienyje dėl apgailėtinų priemonių (dar gerokai iki 2021 m. migracijos atakos), tiek dėl policijos reformos. Įdomu, kad tai, ką kalbėjo pasieniečiai, po 2021 m. migrantų antplūdžio buvo vos ne 100 proc. įgyvendinta – ir fizinis barjeras, ir stebėjimo sistemų gerinimas, ir pareigūnų perginklavimas. Pastarasis klausimas, beje, taip pat nėra toks gražus, kaip pasakoja politikai.

Kita mūsų kelta grėsmė dar anksčiau, kai policijai vadovavo ir jos reforma užsiėmė dabartinis STT vadas L.Pernavas. Sakėme, kad jo reforma sukurs pareigūnų deficitą. Tada jis mus vadino trumparegiais. Šiandien Lietuvoje jau trūksta apie 1,5 tūkstančio policijos pareigūnų.

Mes pirmieji išsakėme mintį, kad bent jau VRM sistemos finansavimas būtų pririštas prie BVP, kaip krašto apsaugos finansavimas.

Tai apsaugotų nuo politikų įnorių ir klaidingų sprendimų. Pareigūnų bendruomenę sudaro keliolika tūkstančių žmonių, davusių priesaiką ir ištikimai tarnaujančių Lietuvai. Jeigu KAM sistema suvokia, kad karinės strategijos negalimos ignoruojant tų, kas tikrai žino, kaip kovoti, tai ir VRM turėtų suprasti, kad tik kartu su didelę kasdienės tarnybos patirtį turinčiais žmonėmis galima sukurti stiprią sistemą.

Sistemą, kuri nebūtų pasodinta ant klibančių dietos ir deklaratyvių pažadų kolonų.