Pernai įpusėjus metams, matant, kad VRM vadovai pro pirštus žvelgia į pareigūnų problemas, pas ministrę nuėjome su konkrečiu 5 svarbiausių problemų sąrašu.
Ministerijai pavyko tik vienas sprendimas, kurį atidėlioti karo sąlygomis jau būtų nusikalstama – pagaliau pasieniečiai apginkluoti ne „sovietinėmis lazdomis”, o vakarietiškais ginklais. Tačiau ar dėl to pagerėjo kasdienė VSAT pareigūnų tarnyba iš esmės? Ne.
Likusios 4 svarbiausios pareigūnų problemos, ministrei įvardytos pernai, ne tik nesprendžiamos, bet ir sukurta nauja 5-oji. Matyt ministerijai patinka turėti „nuolat pildomą”, stabilų sąrašą.
„Gėriai”, kuriuos VRM sudėjo į Valstybės tarnybos įstatymą (VTĮ), pareigūnus paliks „nuogus ir basus”. Nes prisidengiant „kompleksišku požiūriu “ ir valstybės tarnybos pertvarką perkeliant į Vidaus tarnybos statutą, pareigūnams iškyla reali grėsmė likti be jokių socialinių garantijų.
Kai kurių ministerijų nuomone, VTĮ projekto bei Statuto projekto nuostatų priešprieša sukuria didelius skirtumus tarp valstybės tarnautojų ir statutinių valstybės tarnautojų statuso reglamentavimo.
Ta prasme, kažkam šovė geniali mintis, kad statutiniai pareigūnai yra… tokie pat, kaip visi valstybės tarnautojai… Ir pulta statutą „poruoti“ su VTĮ.
Toks požiūris realiai išsprogdins tarnybas. Kurios ir taip laikosi braškėdamos, nes įsisenėjusios problemos net nepajudintos. Priminsiu, ką mes pateikėme ministrei pernai vasarą.
1.Darbo užmokestis pažadų ir vizijų rūke. Sistemiškai nesprendžiamas, o priešingai, sukeliama naujų įtampų prisidengiant minėta valstybės tarnybos reforma. Nors VRM „pabarstė” papildomai eurų atlyginimų fondams, tai, deja, tik kompresas kai reikia operacijos.
Darbo užmokestis pažadų ir vizijų rūke.
Atlyginimai kaip buvo vargani ir skatinantys eiti lauk, taip ir liko. Tai ir vyksta, 2022 m. tarnybas paliko labai daug profesionalų, o policininkų paieškos apklijuojant Vilniaus troleibusus rodo strateginio požiūrio seklumą. Su tokiu polėkiu pareigūnų galima būtų ieškoti ir skelbimais ant turgaus tvoros. Pigiau būtų. Išvis susidaro įspūdis, kad kol viena VRM pusė rengė vidaus tarnybos statuto projektą, kita “būrė” prie naujojo valstybės tarnybos įstatymo projekto, kuris sukėlė tikrai audringas reakcijas tiek iš pačių valstybės tarnautojų, tiek iš profesinių sąjungų ir politikų pusės.
2. Nuolat augantis pareigūnų trūkumas tuoj vers kandidatus gaudyt gatvėse. Pervargę dėl sudėtingų darbo sąlygų ir nesibaigiančių vadų pažadų, žmonės stabiliais kiekiais eina iš policijos, o naujų praktiškai nėra.
Dabar jau imami beveik visi, kas tik turi aukštąjį išsilavinimą ir per 6 savaites “paruošiamas” naujas pareigūnas. Kokių kompetencijų tikėtis iš pareigūno, ruošto tik 6 savaites?
Nenustebkime, jeigu po metų – kitų juodu profesionalų darbu užtarnautas visuomenės pasitikėjimas policija pradės ristis žemyn. Stebuklų tikėtis nereikia, darbo kokybė turint tik 6 savaičių „kursus” greitai pasimatys.
Nežinau, ar ministrė turėtų ką atsakyti, jei jos paklaustume, kas konkrečiai padaryta, kad pareigūnai nebėgtų iš tarnybos, kad ateitų nauji? Apklijuoti troleibusai reklama? Žavu.
3. Važiavimo išlaidų kompensavimas mirtiname įšale. Kaip buvo įkainis nuo 2016 m. nepajudintas, taip ir liko - 8 centai už kilometrą. LTPF dar 2021 metų gruodį raštu kreipėsi į VRM ir pateikė siūlymus proporcingai didinti pravažiavimo išlaidų kompensavimo kaštus.
Iki šiol jokios reakcijos. Tai taip pat prisideda prie pareigūnų trūkumo. Kuris didžiausias – Vilniuje. Ir nieko keisto, kai naujokams siūlomas 900 eurų atlygis. Vilniečiai neina, iš kitų rajonų negali, nes kelionės suvalgys pusė atlygio, o perspektyvos nuomotis būstą sostinėje vilioja ne visus.
4. Pareigūnų reabilitacijos klausimas gilioje komoje. Užpernai VRM informavo, kad VRM atsisako jai nebūdingų funkcijų, t.y. reabilitacijos centrų Druskininkuose „Dainava" ir Palangoje „Pušynas", kuriuose gaudavo paslaugas dalis statutinių pareigūnų.
Šiuo metu paslaugos dar teikiamos, tačiau kaip bus kitais metais, niekas pasakyti negali. Trakų filialas nesuremontuotas, Druskininkuose ir Palangoje šiais metais galės reabilituotis tik nedidelė dalis pareigūnų.
Žiniasklaidoje jau skaitėme apie pareigūnų mirtis darbo vietoje. Tuomet ministrė skambiai deklaravo, kad peržiūrės normatyvus ir rūpinsis pareigūnų reabilitacijos prieinamumu. Normatyvus vis dar peržiūrinėja, o reabilitacija iš esmės stove vietoje.
Taigi, žiema į pabaigą, problemos – ne.
Nejaugi teks laukti vasaros ir apie Lietuvos pareigūnų problemas kiek garsiau ir politikams nelabai maloniomis priemonėms pranešti NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje? Kai Lietuvos politikai sąjungininkams pasakos, kaip svarbu investuoti į saugumą.
Tik kur pareigūnų vieta toje saugumo strategijoje?
