Neseniai pristatyti pareigūnų ir karių pensijų įstatymo pakeitimai. Įdomiausia, kad juos ruošiant remtasi Lietuvos karo akademijos monografija „Pareigūnų ir karių antroji karjera“. O joje teigiama, kad daugelyje ES šalių pareigūnų pensinis amžius ilginamas. Taigi nusprendė tarnybos laiką pailginti ir pas mus: prie esamų 20 metų pridėti dar penkerius. Valio, gyvensime kaip Europoje!
Deja, deja. Pasičiumpame kokį valdžiai patogų argumentą ir „priartėjame prie Europos“. Tačiau pamirštame, kad toje Europoje ne tik tarnybos laikas ilgesnis, bet ir finansinis pareigūnų įvertinimas gerokai oresnis, o išėję į pensiją jie nepaliekami likimo valiai kaip pas mus.
Europoje ne tik tarnybos laikas ilgesnis, bet ir finansinis pareigūnų įvertinimas gerokai oresnis, o išėję į pensiją jie nepaliekami likimo valiai kaip pas mus.
Šioje situacijoje mažiausiai jaudina ilginamas tarnybos laikas. Kur kas svarbiau, kiek į(nu)vertinamas darbas: naujasis projektas numato už 21-25 tarnybos metus pareigūnams prie pensijos pridėti po 1,5 proc. nuo gauto darbo užmokesčio.
Paskaičiuokit ir suprasite, kad tai – tik keli niekingi eurai, žeminantys pareigūno orumą. Turbūt žinote, kad Lietuvos pareigūno pensija už 20 ištarnautų metų sudaro vos 20 proc. jo darbo užmokesčio? Vidutinė pareigūno alga – apie 580 eurų. Taigi pensija vos perkops 100 eurų.
Tokios praktikos nėra nė vienoje ES šalyje. Tačiau vien mintis apie didesnę pareigūnų pensiją sukelia migreną finansų ministrui, o kitų ministerijų vadovai intensyviai bando įrodyti, kad lavoninės darbuotojai vertesni valstybinių pensijų negu statutiniai pareigūnai, nes jų darbas – amžinas stresas.
O kaip pareigūnų 20 metų, kupinų nuolatinės įtampos, rizikos ir pavojų? Nieko keista, kad daugelis tiesiog psichologiškai pervargsta. Galima priminti apie sistemoje dirbančius psichologus ir kapelionus, tačiau būkime nuoširdūs – ar dažnai mes patys pas juos lankomės ištikus bėdai?
Ir dar. Daugelyje ES šalių pareigūnams, išeinantiems į pensiją, buvusi darbovietė ne tik padeda susirasti darbą, pasirūpina psichologine pagalba, bet ir sudaro sąlygas keisti profesiją. Taigi socialinėmis garantijomis patenkinti pareigūnai, išeidami į pensiją, skatina kitus tarnauti.
Ak, tiesa, 2005 m. Lietuvos Vyriausybė taip pat patvirtino panašią programą. Ir net skyrė kelis šimtus tūkstančių litų. Deja, programa neveikia. Jokie pareigūnų integracijos procesai Lietuvoje nevyksta.
Be abejo, dabar pareigūnas, jei gali ir nori dirbti, turi galimybę likti tarnyboje. Sakydama „gali“, turiu mintyje tik fizinę pareigūno sveikatos būklę. Tačiau kalbama ne tik apie policininkus, patruliuojančius gatvėse. O ir apie narus, sraigtasparnių pilotus, ugniagesius ar vadovybės apsaugos pareigūnus. Visiems jiems taikomi labai griežti sveikatos reikalavimai.
Ką jiems daryti, pailginus išėjimo į pensiją terminą? Su amžiumi nepakovosi, o neatitikus griežtų reikalavimų nebegalėsi dirbti. Taip, gausi išankstinę pensiją. 100 eurų. Tuomet ir vėl virkausime, kaip ištuštėjo valstybės iždas.
Su amžiumi nepakovosi, o neatitikus griežtų reikalavimų nebegalėsi dirbti. Taip, gausi išankstinę pensiją. 100 eurų.
Bet iš tiesų jiems įsidarbinti galimybių ne tiek jau ir daug. Juk ir dabar dažnai profesinė kvalifikacija nesutampa su darbo rinkos reikalavimais.
O pareigūnai – ne bet kokio darbo laukiantys chroniški bedarbiai. Jie – specialistai, kurie turi pamiršti viską, ką darė iki šiol ir būdami 40-45 metų mokytis kažko nauja. Sakote, tai – ne bėda?
Tada įsivaizduokite: nuo rytojaus jūs nebegalite dirbti to, ką darote dabar. Jums reikia keisti darbą ir turite pamiršti viską, ką iki šiol darėte ir ką mokate. O sąlygų pakeisti profesiją kaip ir nėra. Kaip jaučiatės dabar?
Kryžiaus kelius einantis naujasis vidaus tarnybos statuto projektas, ketinimai ilginti pensinį amžių, paliekant pareigūnams pačias mažiausias pensijas visoje Europos Sąjungoje – visa tai rodo, kad patraukli, stipri, atsakinga statutinė tarnyba Lietuvoje niekam nereikalinga.
Loreta Soščenkienė yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė
