Šiuo metu keliaujant užsienyje įvairios valstybės taiko skirtingus reikalavimus dėl testavimo, sveikatos pažymų, deklaracijų ir pan. Vieningos sveikatos pažymos nebuvimas sukelia įvairių nesklandumų keliautojams, be to, susiduriama ir su pažymų padirbinėjimo atvejais.
Siekdama palengvinti Europos Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių keliones tarp ES valstybių narių, Europos komisija šių metų kovo viduryje pateikė reglamento pasiūlymą, kuriuo planuojama įvesti vadinamąjį skaitmeninį žaliąjį sertifikatą („Žaliąjį pasą“). Beje, jis bus taikomas ir trečiųjų šalių piliečiams, kurie gyvena ES teritorijoje. Taigi „Žaliuoju pasu“ bus suvienodinta sveikatos dokumento forma, turinys, išdavimo principai ir techniniai standartai tarp ES valstybių narių.
Lietuvoje planuojama panaši iniciatyva – vadinamasis „Galimybių pasas“. Kuo gi skiriasi šios iniciatyvos ir kokias teises jos suteiks?
Kaip veiks „Žaliojo paso“ išdavimo sistema? Numatomas dokumentas bus skirtas patvirtinti asmens vakcinavimo, testavimo ar pasveikimo nuo COVID-19 statusą, taigi iš esmės jis apims net tris pažymas – sertifikatus. Jame bus QR kodas, patvirtinantis tokio sertifikato tikrumą ir saugumą. Dokumentas galės būti išduodamas popierine ar elektronine forma (mobilioje aplikacijoje), jo išdavimas turės būti nemokamas. Dokumentas skirtas patikras vykdantiems pareigūnams, kurie galės skaitmenine forma nuskaityti nacionaliniu mastu kaupiamą informaciją, kuri leidžia arba neleidžia asmeniui laisviau keliauti. Sertifikate turės būti numatyta tik būtina informacija, pvz., sertifikato turėtojas, vakcinos pavadinimas, numeris, data ir skiepijimosi vieta. Visgi sertifikatas bus išduodamas tik asmeniui pasiskiepijus ES pripažįstama vakcina, todėl, pvz. Sputnik vakcina pasiskiepiję tokio sertifikato negalės gauti, nes ji kol kas nėra pripažinta ES. Be to, jei bus pateikti tinkami įrodymai, dokumentas galės būti išduodamas ir pasiskiepijus užsienyje.
Gali kilti klausimas, ar būtinas nacionalinis lietuviškasis „Galimybių pasas“, jei ES mastu bus įvedamas „Žaliasis pasas“. Pagal dabartinį planą, „Žaliasis pasas“ tik papildys nacionalines iniciatyvas, sudarydamas sąlygas asmenims laisviau keliauti Europos Sąjungoje. „Žaliasis pasas“ galės veikti tik sudarius technines galimybes naudotis nacionaliniais asmens sveikatos duomenimis ir saugiai identifikuoti asmenį. Ši informacija apie asmenį ES mastu nebus kaupiama ar saugoma. „Žaliasis pasas“ veiks informacinės sistemos pagrindu, kuri leis patikrinti, ar pagal nacionalinę informaciją asmuo priklauso vienai iš asmenų grupių, kuriai taikomas palengvintas kelionių režimas. Lietuvoje numatytas „Galimybių pasas“ bus taikomas daugiau vidiniais naudojimosi paslaugomis tikslais (apsilankymas renginiuose, kavinėse ir pan.). Tokį nacionalinį dokumentą jau yra įsivedęs Izraelis, Danija, Estija, planuoja įsivesti ir kitos valstybės.
Tačiau keliami ir probleminiai klausimai dėl šio skaitmeninio sertifikato įvedimo. Pirmiausia – asmens duomenų apsaugos pavojai, nes nuskaičius sertifikatą tikrinančiam asmeniui atskleidžiama informacija, ar asmuo yra sirgęs COVID-19, ar skiepijosi ir pan. „Žaliasis pasas“ perduos itin jautrią informaciją apie asmens sveikatą, todėl būtina šią informaciją griežtai saugoti. Nors bus taikomi griežti techniniai reikalavimai, rizika dėl asmens duomenų apsaugos išlieka, nes duomenis naudos mobilių programėlių kūrėjai. Todėl galbūt pakaktų, kad tikrinimą atliekantis pareigūnas tiesiog matytų, kad asmuo turi teisę keliauti be apribojimų, o leidimo pagrindo atskleidimas nėra būtinas. Taip veiks lietuviškasis „Galimybių pasas“, kuriame matysis tik žalia arba raudona spalva, patvirtinanti atlaisvintų ar taikomų ribojimų apimtį.
Tačiau keliami ir probleminiai klausimai dėl šio skaitmeninio sertifikato įvedimo. Pirmiausia – asmens duomenų apsaugos pavojai.
Antra, girdime nuomones, kad tiek „žaliasis pasas“, tiek ir „galimybių pasas“ diskriminuos tuos, kurie negalės jų gauti, nes, pvz., dar negali gauti vakcinos arba dėl kokių nors priežasčių apskritai negali skiepytis. Tačiau tokia nuomonė nėra visiškai pagrįsta. Pirmiausia dėl to, kad apribojimai šiuo metu taikomi visiems asmenims ir jie yra pateisinami sveikatos priežastimis, kurias numato tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos teisė (vadinamoji 2004 m. „ES Piliečių direktyva“). Tačiau apribojimai turi būti taikomi tol, kol jie būtini ir proporcingi siekiamam tikslui – apsaugoti visuomenės sveikatą.
Todėl, jei tam tikra visuomenės grupė jau nebekelia pavojaus visuomenės sveikatai, apribojimų taikymas nebėra pateisinamas ir tokiems asmenims turi būti taikomas įprastas režimas. Galima sakyti, kad tai ne privilegijos suteikimas, o tiesiog grįžimas į įprastą situaciją. Tokioms asmenų grupėms bus priskiriami asmenys, persirgę COVID-19, gavę pilną skiepų programą, taip pat turintys neigiamą COVID-19 testą. Kiti asmenys, kurie dar nėra gavę skiepų arba apskritai neskiepijami (pvz., vaikai), galės įgyti šį sertifikatą, jei bus persirgę arba turės neigiamą testo rezultatą, taigi jiems nebus užkertamas kelias gauti šį sertifikatą. Todėl visiems šiems asmenims tiesiog nebebūtų taikomi griežti ribojimai. O kai kuriai likusiai visuomenės daliai tokie apribojimai vis dar būtų pateisinami. Skaitmeninis žaliasis sertifikatas patvirtins, kad tokiems asmenims ribojimai neturėtų būti taikomi ir jie vėl gali naudotis laisvo asmenų judėjimo teise Europos Sąjungos teritorijoje. Atitinkamai reglamentas nesuteiks nei teisės vakcinuotis, nei pareigos tai daryti, taip pat jis nenumato bei neskatina ir jokių naujų apribojimų.
Reikia pažymėti, kad toks skaitmeninis sertifikatas numatomas tik kaip laikina priemonė, jis galios tik pandemijos metu (Europos parlamentas siūlo įvesti tik 12 mėn.), o jai pasibaigus (Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus apie pandemijos pabaigą) šiuo metu taikomi judėjimo laisvės apribojimai turės būti atšaukti. Taigi, nebeliks ir pagrindo reikalauti pateikti sveikatos dokumentus naudojantis laisvo judėjimo teise, nebereikės ir šio, keliones palengvinančio, „paso“. Tačiau jis vėl galėtų būti įvestas ateityje susidūrus su kitomis pandemijomis, taigi rengiamas ES dokumentas numato tokio dokumento „budintį režimą“, jei vėliau jo vėl prireiktų.
