Tapome didžiulės energetikos krizės liudininkais ir, jei nesiimsime tinkamų veiksmų, jos kainą teks sumokėti eiliniams piliečiams. Tačiau tai ne jie kalti dėl krizės. Pagrindinė kaltė tenka Rusijai ir monopolistiniam Rusijos koncerno „Gazprom“ šantažui.
Kaip kitaip paaiškinti sumažėjusį dujų tiekimą į Europą ir manipuliavimą degalų kainomis? Kaip paaiškinti spaudimą dėl „Nord Stream 2“? Galiausiai, kaip paaiškinti Rusijos karių perkėlimą prie Ukrainos rytinės sienos?
Dėl šio daugiapakopio Vladimiro Putino žaidimo dujų kainos pastaruoju metu pakilo net dešimteriopai. Dabar, kai skaitote šiuos žodžius, visi mes jaučiame šiuos kainų šuolius savo kailiu.
Tai pakankama priežastis paspartinti energetikos pertvarką ir tapti nepriklausomiems nuo nenuspėjamos ir agresyvios Kremliaus ir „Gazprom“ politikos. Tačiau Europai gresia pavojus bėgant nuo meškos užbėgti ant vilko. Jei sąžiningos energetikos pertvarkos koncepciją pakeis dabartinė neracionali ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos logika, visi susimokėsime už tai dvigubai.
Tai pakankama priežastis paspartinti energetikos pertvarką ir tapti nepriklausomiems nuo nenuspėjamos ir agresyvios Kremliaus ir „Gazprom“ politikos.
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema turėjo būti CO2 emisijų prekybos sistema, užtikrinančia ekonomiškai racionalų ir socialiai priimtiną būdą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį. Tačiau apyvartiniai CO2 taršos leidimai greitai tapo finansinėmis priemonėmis turtingų investuotojų rankose.
Dabartinė ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos struktūra yra pažeidžiama dėl spekuliacinių mechanizmų ir ja naudojamasi siekiant dirbtinai padidinti prekybos apyvartiniais taršos leidimais kainą.
Tai nėra pesimizmas, tai liūdni faktai. 2016 m. apyvartinių CO2 taršos leidimų kaina buvo apie 6 eurai už toną. Dabar ji pasiekė beveik 90 eurų. Per penkerius metus kaina padidėjo 15 kartų.
Pinigai, kuriuos įmonės turėtų investuoti į žaliąją pertvarką, skiriami sumokėti vis didesnę taršos leidimų kainą. Jei šios nekontroliuojamos spekuliacijos nesustabdysime, klimato tikslų planavimas ir veiksmingas įgyvendinimas gali tapti neįmanomas.
Verta priminti, kad Europą sudaro ne tik skirtingos kalbos ir kultūros, bet ir skirtingos ekonomikos. Šalys, kurios po Antrojo pasaulinio karo prieš savo valią buvo pajungtos Sovietų Sąjungai, neturėjo tokių pačių vystymosi galimybių kaip Vakarų Europos šalys.
Todėl Vidurio ir Rytų Europos šalims dabar gresia dvigubas pavojus. Didelė CO2 taršos leidimų kaina destabilizuoja ekonomiką, o tai savo ruožtu apsunkina ES klimato politikos įgyvendinimą.
Nepaisant visko, aktyviai dalyvaujame žaliojoje pertvarkoje. Šiandien niekam nereikia įrodinėti, kad verta investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius. Tikrai ne lenkams, kurie šiuo metu išgyvena saulės energijos bumą.
Be to, Lenkijos Vyriausybė neseniai patvirtino vandenilio strategiją, dirbame su jūros vėjo energijos projektais ir ruošiamės pradėti naudoti Lenkijoje branduolinę energiją.
Vidurio ir Rytų Europos šalims gresia dvigubas pavojus. Didelė CO2 taršos leidimų kaina destabilizuoja ekonomiką, o tai savo ruožtu apsunkina ES klimato politikos įgyvendinimą.
Šiandien Europa negali sau leisti klysti. Susiduriame su didžiausia ekonomikos krize per pastaruosius 100 metų. Dabartinis mūsų pagrindinis uždavinys turėtų būti atkurti stabilumą po pandemijos. Jei leisime, kad sąskaitos ištuštintų Europos žmonių kišenes, susikursime dar daugiau problemų.
Todėl Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvakarėse raginu reformuoti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Ši sistema buvo sukurta siekiant paskatinti investicijas į atsinaujinančius energijos išteklius, kurie tuo metu buvo daug brangesni už tradicinius šaltinius.
Šiandien yra kitaip. Atsinaujinančiosios energijos rinkos revoliucija suteikia galimybių gaminti pigiai ir švariai. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje turi būti atsižvelgta į dabartinę ekonominę padėtį, o ne stiprinama investuotojų, kuriems klimato politika yra tik galimybė praturtėti, status quo.
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema jau dabar neremia sąžiningo ir teisingo klimato tikslų siekimo, o tampa savo pačios karikatūra. Vietoj to, kad tarnautų darniam vystymuisi, ji daro vargšus dar vargingesniais, o turtuoliai lobsta dar labiau.
Tiesa yra ta, kad 1 proc. turtingiausių gyventojų yra atsakingi už 17 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio. Tai patvirtina naujausia 2022 m. nelygybės pasaulyje ataskaita. Tuo tarpu visa Europos Sąjunga išmeta tik 8 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio.
Net ir didžiausias Europos susitelkimas nepadės pakeisti pasaulinės tendencijos, jei liūdno CO2 emisijų reitingo lyderės rimtai nesiims kovos su klimato kaita veiksmų. Labiau priminsime žmones, kurie bando irklais stabdyti įsibėgėjusį garlaivį.
Europa liks vystymosi proceso nuošalyje. Kainą už tokį sveiko proto trūkumą pirmiausia sumokės paprastos europiečių šeimos Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje bei kitose Europos šalyse.
Jei nepakeisime savo požiūrio, vietoj atgimstančios aplinkos stebėsime tik silpnėjančią Europą. Taip, būsime kilnių idėjų žemynu, tačiau jų įgyvendinimas bus neįmanomas. Tuomet paaiškės, kad neapsaugojome planetos, bet leidome jai tapti beširdės konkurencijos ir dominavimo teritorija, kovų dėl įtakos arena.
Europa liks vystymosi proceso nuošalyje. Kainą už tokį sveiko proto trūkumą pirmiausia sumokės paprastos europiečių šeimos Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Nyderlanduose bei visose kitose Europos šalyse.
Todėl gruodžio 16 d. Lenkija garsiai ragins nutraukti laukinę prekybą CO2 taršos leidimais. Tai vienas iš paskutinių momentų ištaisyti klaidas. Pats metas pasakyti „stop“ politiniam „žaliajam melui“.
Mateuszas Morawieckis yra Lenkijos ministras pirmininkas.
