Remiantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkimine programa, prieš patenkant į valdžią buvo žadama siekti, kad pedagogų ir visos mokyklos bendruomenės pastangomis būtų padedama atsiskleisti kiekvieno mokinio individualybei, pasisakoma už norą siekti asmenybės brandos. Taip pat buvo pasisakoma, kad būtų sukurta vientisa mokytojų rengimo ir perkvalifikavimo sistema, buvo minima, jog nuo 2017 m. rugsėjo bus įvestas mokytojų etatinis apmokėjimas, kuris turėjo užtikrinti konkurencingus mokytojų atlyginimus. Dar buvo užsimenama, kad bus didinamas mokyklų savarankiškumas.
Tam, kad mokytojas turėtų galimybę pamokos metu skirti dėmesio kuo didesniam mokinių skaičiui, labai svarbu, kad klasės būtų neperpildytos. Dalyje Vilniaus mokyklų mokinių skaičius keliasdešimt procentų viršija mokyklų pajėgumus, tad sunku įsivaizduoti kaip perpildytoje klasėje mokytojas gali rasti laiko kiekvienam mokiniui. Tuo metu LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio gimtųjų Naisių mokykloje 128 mokinius ugdo 16 pedagogų, kas reiškia, kad klasėje vidutiniškai turėtų būti maždaug 8 mokiniai. Varėnos rajono Vydenių pagrindinėje mokykloje 57 mokinius ugdo 14 mokytojų. Panaši situacija ir kai kuriose kitose Lietuvos mokyklose. Sveikintina, kad klasėse mokosi mažai mokinių, tokiu atveju galima daugiau laiko skirti skirtingiems mokiniams. Tačiau nelabai sąžininga, kai tą patį atlyginimą gauna tiek tas mokytojas, kuris dirba su 5 mokiniais, tiek tas, kurio klasėje mokosi 30 jaunuolių.
Lietuvos edukologijos universitetas šiemet neruošia nei vieno geografijos, chemijos, fizikos, matematikos ar vokiečių kalbos pirmakursio studento.
Nemažai buvo diskutuojama kur ir kaip turėtų būti rengiami būsimieji pedagogai. Galiausiai turime tokią situaciją, kai Lietuvos edukologijos universitetas šiemet neruošia nei vieno geografijos, chemijos, fizikos, matematikos ar vokiečių kalbos pirmakursio studento. Jau greitai prasidės Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų mugės, tačiau kol kas klausimų, susijusių su mokytojų rengimo tvarka daugiau nei atsakymų. Tai pat jau dabar susiduriama su mokytojų trūkumu, o kas bus dar po 5 metų? Teko girdėti tik tiek, kad mokytojais norintys tapti studentai bus mokomi Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Prisipažinsiu, tai, kad mokytojai bus rengiami Šiauliuose yra visai sveikintina, Šiaulių universiteto dėstytojai paruošdavo puikius pedagogus.
Mokytojų atlyginimų didinimo klausimas taip pat nesprendžiamas. Nors buvo žadama etatinį mokytojų algų apmokėjimą įvesti nuo šių metų rugsėjo pirmosios, akivaizdu, kad šiam sprendimui priimti reikės kur kas daugiau laiko, nei, pavyzdžiui, mokinių atostogoms sutrumpinti. Taip pat svarbu paminėti, kad etatinė darbo apmokėjimo tvarka kur kas naudingesnė bus toms mokykloms, kurių mokytojai turi mažai pamokų. Tuo metu didelį darbo krūvį turinčių mokytojų atlyginimai gali ir visai nepadidėti.
Neatrodo, kad valdžia būtų daugiau suteikusi galių ir mokyklų savarankiškumui. Visiškai neseniai teko girdėti apie atvejį, kai mokyklos taryba pateikė savivaldybei prašymą dėl galimybės mokiniams 2 dienomis prailginti žiemos atostogas, ugdymo procesą pratęsiant keliomis dienomis ilgiau birželio mėnesį, tačiau prašymas buvo atmestas.
Akivaizdu, kad 2018-aisiais Lietuvos lauks daug iššūkių. Nemažai jų bus ir švietimo srityje. Tad norisi palinkėti tikėjimo, kad dabartinė situacija gerės ir sumažės mokytojų, medikų ir kitų svarbių valstybei specialistų, perkančių lėktuvo bilietus į vieną pusę.
Mantas Karanauskas yra Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas.