Pasauliniai intelekto centrai ir nuomonių lyderiai vis dažniau įvardija, kad daugumos šių problemų raktas glūdi „totaliniame švietime“. Suprantama, ne dabartiniame, o tokiame, kuris pulsuoja ateities pasauliu. Šiuo metu, kai Lietuvoje bandoma išjudėti iš mirties taško pačioje pradinėje stadijoje, ateities idėjos laukia savo eilės. Ir nors higieninė dalis sujungti universitetus yra būtina, to neužteks – drastiškiems proveržiams reikia nestandartinių idėjų.
Dar negimus vaikui įtaka jo mąstymui jau užkoduojama tėvų patirtyje ir įpročiuose
Kažkodėl tapimas tėčiu ir mama laikoma natūralia dimensija, kur pagalba nereikalinga. Metams bėgant skaudu matyti, kaip vaikai Lietuvos „getuose“ pradeda panašėti į savo tėvus jau nuo paauglystės. Skusti plaukai, cigaretės, drabužiai, leksika, alaus „bambaliai“ – visi atributai paveldimi dideliu santykiu.
Ar galima šį švietimo etapą kažkaip paveikti? XXI amžiaus įrankiai leidžia daugelį dalykų, kurie anksčiau buvo neįmanomi:
- Nacionalinis edukologų tinklas, veikiantis greta mokyklų ir padedantis naujausias pedagogikos žinias perduoti tiek mokytojams, tiek tėvams.
- Nacionalinės vaikų ugdymo šeimoje laidos visuomeninėje televizijoje kaip nuolatinė iniciatyva motyvuotiems tėvams.
- Nacionalinis portalas-platforma testų ir duomenų pagalba, identifikuojantis vaikų psichografinį modelį, amžių, tėvų gebėjimus, pasiekimus mokykloje ir didžiųjų duomenų bei dirbtinio intelekto įrankiais pateikiantis personalizuotą ugdymo informaciją tėvams (kartu ir mokytojams). Kad ir paprasčiausio personalizuoto naujienlaikraščio ar vaizdo įrašo pagalba komunikuojantis tėvams, kas svarbu kiekviename vaiko mokymosi etape.
Mokykla kaip traukos objektas ir kūrybiškumo inkubatorius
Šioje srityje turbūt toliausiai pažengusi suomių mokyklos koncepcija, kurios pamatas – reiškiniais grįstas mokymas, kur vaikai mokomi ne paskirų dalykų, o ugdomi jų gebėjimai pažinti reiškinius bei spręsti ateities problemas. Mokytojas šioje dimensijoje išlieka nepakeičiamas jokiomis technologijomis. Motyvuotas, modernus, charizmatiškas, „nepervargęs“, gebantis ugdyti ne tik vaikus, bet ir save.
Reikia paramos? Išplėskime akciją „Darom“ į projektą, kuriame visi patirties turintys žmonės kiekvienais metais ima specialiai valstybės jam apmokamą atostogų savaitę ir dirba su mokiniais. Andrius Tapinas subūrė žmonių grupę, kuri važiuoja į nuo sostinės nutolusias mokyklas įkvėpti vaikų. Išplėskime tai tūkstančius kartų.
Tuomet „pagardam“ reikėtų pridėti šiuolaikiniame ugdyme naudojamus įrankius: 3D spausdintuvus, mikrokompiuterius, robotizacijos ir virtualios realybės įrenginius. Nuostabaus mokytojo bei įsitraukusio „praktiko“ pagalba vaikai galėtų eksperimentuoti su įrenginiais, kurie jiems baigus aukštąsias mokyklas bus pagrindiniai jų darbo įrankiai.
Ar tik tiek, paklausite? Dar pridėkime mokyklų e-dienynuose kaupiamus mokinių įvertinimo duomenis, kurie akumuliuojami edukologijos duomenų centre ir dirbtinio intelekto (AI) pagalba automatiškai identifikuojamos silpnosios ir stipriosios sritys mokytojo bei mokyklos lygmeniu. Dabartiniai įrankiai iš pirminių duomenų netgi leidžia identifikuoti, kokioje mokymosi proceso dalyje vaikas ateityje susidurs su problema. Tai leistų mokytojui, kaip medikui, dirbti ne su pasekmėmis, bet su prevencija, padedant vaikui nugalėti ateities mokymosi iššūkius. Daugelis turinio vaikams perdavimo būdų apskritai skaitmenizuojama, kuomet užduotys, vaizdo medžiaga automatizuotai pateikiamos mokiniui. O pamokų metų daugiausia dirbama su žinių interpretacija ir taikymu.
Mažiau „kosmoso“, pasakys dauguma. Bėda, kad tai jau ne futuristika, tai egzistuojantys įrankiai ir technologijos, kurios jau naudojamos pažangiausiose pasaulio mokslo ir verslo organizacijose. Žymioji JAV Kalifornijos valstija, padedama interneto gigančių „Facebook“ ir „Google“ jau testuoja ateities įrankius švietime siekiant sukurti ateities mokyklą.
Universitetai ir aukštosios mokyklos taip pat transformuoja savo veiklos modelį
Pagrindinis pokytis – pereinama nuo žinių perdavimo į žinių taikymo sritis, nes interneto amžiuje ne tik dėstytojas, bet ir studentas gali prisijungti prie pasaulio žinių lobynų. Buvusi vienos pažangiausių pasaulyje mokslo ir studijų institucijų Masačusetso technologijų instituto dekanė Christine Ortiz išėjo iš jo su siekiu sukurti ateities universiteto koncepciją. Pagal jos viziją universitetas primena didelį angarą, prikimštą įvairių technologinių instrumentų, kur studentai kartu su dėstytojais dirba spręsdami įvairias užduotis, priima pasaulinio lygio dėstytojus trumpiems seminarams, o užduotis kaupia debesų aplikacijoje, kuri evoliucionuoja panašiai kaip „Wikipedia“ ir yra kuriama pačių besimokančių studentų.
Kaip vieną įdomesnių pavyzdžių, verta paminėti ir prancūzų milijardieriaus Xaviero Nielo įkurtą „42 University“, kuriame studentai mokosi programuoti be dėstytojų. Programinė įranga kaupia įvairias užduotis, kurias studentai sprendžia, besimokantys aukštesniame lygyje jas tikrina, kaupia „taškus“, kurie reikalingi, kad juos patikrintų kiti kolegos. Kas čia per „abrakadabra“? Tiesiog modernios IT technologijos leidžia sumažinti apribojimus ir su esamais dėstytojais išmokyti daug didesnį kiekį studentų.
Vienas didžiausių iššūkių švietime yra mokymosi visą gyvenimą idėjos realizacija
Buvo laikai, kai pabaigus mokslus galėjai 50 metų ramiai dirbti tą patį, ką mokeisi. Dabartinis žinių gyvavimo ciklas sutrumpėja iki 7–10 metų. Kokia infrastruktūra šiandien sukurta profesiją pakeisti norinčiam 35 metų amžiaus žmogui? Lietuvos darbo biržoje yra barmenų, suvirintojų ir panašių alternatyvų. Iš kokio čia amžiaus? Įsivaizduokime lankstų tinklą moderniai veikiančių edukavimo programų, kuriose per 6 mėnesius intensyvaus mokymo paruošiamas kibernetikos, skaitmeninės rinkodaros, duomenų analitikos ar kitus XXI amžiaus specialistas.
Estai sugalvojo ir pasauliui pristatė e-residency projektą, kuris leidžia vykdyti verslą fiziškai nebūnant šalyje, bet mokant mokesčius. Utopinis modelis, kuris virtęs realybe gali paversti šalį naująja Šveicarija. O kodėl mums sau nepasiėmus švietimo kategorijos: „Education based on AI“? Jūsų asmeninis kompetencijos profilis, nuotolinis prisijungimas, duomenų analizė, automatinės personalizuotos užduotys, aplikacija, leidžianti mokytis ne tik Lietuvos, bet ir kitų pasaulio šalių piliečiams. Na taip, čia jau šioks toks „kosTmosas“, bet „Singularity University“ ar Kalifornijos valstija jau dirba su panašiomis vizijomis. Tebūnie Lietuva naujausių švietimo inovacijų lyderė pasaulyje, iš kurios norėtų mokytis pačios pažangiausios pasaulio šalys.
Kokia Lietuvai iš to nauda, derėtų paklausti. Visų pirma moderni švietimo sistema yra raktas į turtingą ir laimingą visuomenę. Taip pat naujausių technologijų išmanymas yra esminis investicijų pritraukimo garantas. Tokios kompanijos kaip IBM, „Google“, „Intel“, „Apple“ sprendžia ateities problemas ir nuolat ieško žmonių, kurie yra jų „kalibro išsilavinimo“.
Pažangus švietimas yra talentų iš užsienio pritraukimo magnetas, kuomet pritraukiami gabūs žmonės iš kitų šalių. Ateityje kova dėl žmonių bus ne ką mažesnė nei kova dėl investicijų, tam reikia labai ruoštis. Talentai renkasi geriausias aukštąsias mokyklas pasaulyje, kompanijos seka paskui talentus.
Modernus švietimas leidžia valstybei labai greitai prisitaikyti prie pasaulinių pokyčių, kurie ateityje didės geometrine progresija. Pažangi mokymosi sistema tiesiog mato artimąją ateitį ir sugeba jai pasiruošti iš anksto. Emigracija, pilietinė nebranda, pajamų nelygybė, regionų išlikimas, auganti inovatyvi ekonomika, nykstančios robotų perimamos profesijos – visa tai ir dar daugiau tiesiogiai priklauso nuo to kaip visuomenė sėkmingai įgyvendina švietimą.
Nusileisk ant žemės, sakys dauguma. Kuo remiantis čia sapalioji, šaipysis profesoriai. Sėkmė yra ne kas kita, kaip suvokti ateitį, suprojektuoti save joje, ir nepaisant abejojančių, kurti ją tuo metu, kai dauguma abejoja.
P.S. Gerai paskaičiavus valstybei gali apsimokėti finansuoti kelias komercinių televizijų laidas, nukreiptas pasaulio pažinimui „prime time“ laiku. Nes dabartinis „Kakadu“, „Mentų“, „Ekstrasensų mūšių“ ir „TV Pagalbos“ turinys irgi yra dalinis visuomenės švietimas, kuriuo statistinis Lietuvos gyventojas vidutiniškai „minta“ po 3,5 valandos per dieną. Bet palikime tai utopinei kategorijai.
Mantas Katinas yra užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.
