Vadovaujantis Konstitucijos 105 str., Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar vykdant rinkimus nebuvo pažeisti įstatymai. Konstitucijos 107 str. nurodo, kad dėl visų Konstitucinio Teismo išvadų galutinius sprendimus priima Seimas. Seimo rinkimų įstatymo 95 str. nustato, jog gavęs išvadą apie šiurkščius rinkimų pažeidimus, Seimas gali jai pritarti ir paskelbti pakartotinius rinkimus arba nustatyti tikruosius rinkimų rezultatus.
Aukščiau minėtų teisinių nuostatų visumos pakanka paneigti nuomones apie savarankiškas Konstitucinio Teismo galias panaikinti įvykusių Seimo rinkimų rezultatus ir skelbti pakartotinius rinkimus.
Pagal galiojančius įstatymus tokio sprendimo teisę turi tik Seimas. Bet šis faktas tik apsunkina galimų pakartotinių Seimo rinkimų politinį aspektą.
Prezidentūros taktinis sprendimas kreiptis su paklausimu į Konstitucinį Teismą tik po to, jeigu Seimas šiandien to nepadarytų pats, išduoda jo motyvą. Galima teigti, jog Prezidentei labiau rūpi ne teisiniai, o politiniai interesai. Priešingu atveju ji nedelstų ir nelauktų kitų politinių aplinkybių (Seimo sprendimo). Pritariant tokiai prielaidai, numatomas Prezidentės kreipimasis į Konstitucinį Teismą laikytinas politinio spaudimo priemone.
Nepriklausomai nuo Seimo valios, Konstitucinis Teismas Seimo rinkimų teisėtumo klausimą greičiausiai nagrinės. Jeigu susiklostytų tokia padėtis, kad į Konstitucinį Teismą dėl rinkimų įstatymų pažeidimų kreipsis Prezidentė, o šis pateiks išvadą, grindžiančią pakartotinių rinkimų būtinybę, šis Seimas pateks į nepavydėtiną padėtį.
Nusprendus nerengti pakartotinių rinkimų, jis patirs milžinišką prezidentūros ir rinkimais nepatenkintos piliečių dalies kritiką. Seimui pasiryžus rinkimų rezultatus naikinti ir skelbti pakartotinius rinkimus, dar didesnis pasipriešinimas kiltų iš tos pilietinės daugumos, kuriai rinkimų rezultatai yra priimtini. Taigi, esant svariai Konstitucinio Teismo nuomonei apie rinkimų įstatymų pažeidimus, dabartinis Seimas bus pasmerktas sukelti priešpriešas tautoje.
Yra ir dar viena pakartotinių Seimo rinkimų šalininkų siekiamybė. Skirtingai nei teigia prof. V.Nekrošius, nusprendus rengti pakartotinius rinkimus, dabartinio Seimo įgaliojimai nenutrūks nei lapkričio 15 d., nei vėliau. Vadovaujantis Konstitucijos 59 str., senojo Seimo narių įgaliojimų laikas baigiasi tada, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktas Seimas. Ši aplinkybė yra absoliuti, Konstitucija nenumato kitų Seimo (ne Seimo nario) įgaliojimų pasibaigimo pagrindų.
Nemažai Konstitucijos, Seimo statuto nuostatų nustato tokias Seimo galias, kad jų neatstovavimas galėtų reikšti valstybės nepriklausomybės praradimą (Valstybės gynimo tarybos, biudžeto, mokesčių, valstybinių mokėjimų, nepaprastosios, karo padėties, mobilizacijos, nuolatinės parlamentinės kontrolės klausimai). Tad Seimas yra tokia institucija, kurios trunkamas neveikimas ar nebuvimas yra tiesiog neįmanomas.
Logiškai suvokiant dabartinio Seimo įgaliojimų tąsą dar keliems mėnesiams ar pusmečiui, galima teigti, kad pakartotinių rinkimų idėja kai kurioms partijoms ir politikams yra galimybė sužaisti „va bank“. Tai, kad šis žaidimas vyktų valstybės krizės ar visuomenės neramumų kaina jiems nelabai svarbu.
Mantas Varaška yra Seimo narys.
