Skausmingos „skyrybos“ atbaido emigrantus
Kalendoriuje liko 51 diena iki Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES, tačiau, prabėgus daugiau nei dvejiems metams po balsavimo dėl pasitraukimo iš ES, į esminį klausimą vis dar neatsakyta – kaip JK įgyvendins savo sprendimą?
Vienas svarbiausių Europos Vadovų Tarybos patvirtinto pasitraukimo iš ES plano ir politinės deklaracijos punktų – galimybė beveik 3 mln. ES piliečių, šiuo metu gyvenančių JK, ir beveik 1 mln. JK gyventojų, įsikūrusių ES, likti savo dabartinėje gyvenamojoje vietoje pagal šiuo metu galiojančią tvarką iki 2022 m. pabaigos. Kadangi Europos Komisija (EK) išreiškė nenorą derybas pradėti iš naujo, kertiniai jos punktai neturėtų keistis net T.May derantis toliau.
Lietuviams, gyvenantiems JK ar planuojantiems emigruoti šia kryptimi, EK patvirtintas sutarimas reikštų, kad gyvenimo JK ar migracijos į ją sąlygos iš esmės nesikeis bent keletą metų. Nepaisant to, emigracijai ši kryptis tapo mažiau patraukli dėl atsiradusio neapibrėžtumo. Po pereinamojo laikotarpio situacija taps dar prastesnė dėl atsiradusių administracinių procedūrų įvažiavimui į šalį bei gyvenimui ir įsidarbinimui joje. Pagal išankstinius Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2018 m. emigracija iš Lietuvos sumažėjo, o JK kryptimi šis mažėjimas santykinai buvo dar didesnis.
Dėl prognozuojamo lėtesnio JK ekonomikos augimo bei nuvertėjusio svaro pajamos ir kartu perlaidos turėtų mažėti ir ateityje.
Nepalanki situacija emigracijai gali lemti ir mažesnes emigrantų perlaidas į Lietuvą
Dėl rezultatų neduodančių politikų derybų ir didėjančio neapibrėžtumo pastebimai mažėja nerezidentų siunčiamų pinigų srautai: nuo pat 2016 m. didesnė dalis emigrantų pajamų skiriama taupymui, o ne, pavyzdžiui, siuntimui į Lietuvą, kur įprastai buvo prisidedama prie čia likusių artimųjų kasdienio gyvenimo.
Dėl prognozuojamo lėtesnio JK ekonomikos augimo bei nuvertėjusio svaro pajamos ir kartu perlaidos turėtų mažėti ir ateityje. Tiesa, pernai antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais, palyginti su 2017 m. atitinkamu laikotarpiu, gyventojų perlaidos buvo atsigavusios, bet tai galima paaiškinti laikinai atsigavusiu svaro kursu.
Ateityje Susitarimas dėl prekybos santykių tarp JK ir ES turės įtakos visos ES, taip pat ir Lietuvos, ekonomikos raidai
Tarptautinio valiutos fondo tyrimo duomenimis, laisvosios prekybos susitarimo scenarijus ilguoju laikotarpiu ES kainuotų 0,8 proc. BVP (poveikis JK – didesnis: nuo 2,6 iki 3,9 % BVP). Pagal blogiausią, arba „be susitarimo“ (angl. no-deal), scenarijų neigiamas poveikis ES ekonomikos augimui padidėtų iki 1,5 proc. Poveikis JK būtų gerokai didesnis ir sudarytų 5,2–7,9 proc. realiojo BVP.
Pagrindiniai Lietuvos ir JK ryšiai apima keletą sričių. Iš esmės tai yra prekyba – eksportas į JK sudaro apie 4 proc. viso Lietuvos eksporto, tad tiesioginis poveikis šiuo atveju būtų minimalus. Daugiausia į JK Lietuva eksportuoja maisto, naftos, chemijos produktus bei baldus ir medieną, tad prekybiniai apribojimai būtent šiuos sektorius paveiks labiausiai.
Neapibrėžtumas dėl „Brexito“ – ne vienintelė grėsmė, lėtesnis augimas Vokietijoje ir ES taip pat aktuali problema
Sunkumai automobilių sektoriuje Vokietiją slegia nuo 2018 m. pradžios. Nespėjus laiku pritaikyti naujų ES taršos reglamentų, sutriko automobilių gamyba, kuri paveikė eksporto, o kartu ir BVP, augimą. Išsprendus technologines problemas, šis neigiamas poveikis turėtų išnykti, o sukurta papildoma pasiūla ateityje galbūt net sukurs papildomų paskatų augimui.
Didelę dalį Lietuvos BVP sudaro prekyba su ES, tad mažesnė mūsų produkcijos paklausa turi neigiamą poveikį eksporto augimui.
Prie viso to prisideda ir įtampa dėl prekybos, dar labiau prastinanti ir taip blogėjančius lūkesčius dėl ekonomikos raidos. Vokietija yra trečia didžiausia eksportuotoja pasaulyje, tad sumažėjusi tarptautinės prekybos paklausa neišvengiamai turi neigiamą poveikį jos ekonomikos augimui. Sausio mėn. viešojoje erdvėje kilo nemažai nerimo dėl galimos techninės recesijos šioje šalyje. Nepaisant trečiąjį ketvirtį lėčiau augusios ekonomikos, Vokietijos federalinio statistikos biuro teigimu, išankstiniai duomenys rodo, kad Vokietijos ekonomika ketvirtąjį ketvirtį augo vangiai, tačiau visgi augo, tad techninės recesijos pavyko išvengti.
Prastesnė situacija Italijoje. Nors susitarimą dėl pernelyg deficitinio biudžeto su EK pasiekti pavyko, rizika tebėra. Italijos centrinis bankas prognozuoja, kad ekonomika antrą ketvirtį iš eilės augs lėčiau, o tai reikštų techninės recesijos galimybę. Tokiu atveju biudžeto deficito problema vėl gali iškilti į paviršių dėl į jį įtrauktų sąlygų, grįstų prognozuojamu ekonomikos augimu. Vertinant visos ES ekonomikos būseną, taip pat matoma panaši jos lėtesnio augimo tendencija. Tai, žinoma, aktualu ir Lietuvai. Didelę dalį Lietuvos BVP sudaro prekyba su ES, tad mažesnė mūsų produkcijos paklausa turi neigiamą poveikį eksporto augimui.
Vertindami šią situaciją, matome 2019 m. Lietuvos ekonomikos augimui kylančią riziką
Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas sudaro apie 80 proc. BVP. Toks jo mastas parodo Lietuvos, kaip mažos ir atviros ekonomikos, priklausomybę nuo užsienio paklausos ir stabilumo tarptautinėje aplinkoje. ES rinka šiuo atveju Lietuvai yra sunkiai pakeičiama. Šioje rinkoje 2018 m. pirmąjį–trečiąjį ketvirčiais – 61 proc. savo prekių ir paslaugų.
Didelė Lietuvos eksporto į ES rinką dalis reiškia, kad mažėjantis ES vartotojų pasitikėjimas ir lėtesnis ekonomikos augimas regione yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos produkcijos paklausa. Apie tai byloja ir lėtesnis eksporto į ES augimas 2018 m. ir nebe taip sparčiai didėjanti šios rinkos dalis. Atitinkamai tai veikia ir Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas 2019 m. Pagal Lietuvos banko prognozes 2019 m. BVP augs 2,8 proc. – 0,4 proc. p. lėčiau nei 2018 m.
Mantas Vilniškis yra Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas.
