Pastebėta, kad gyventojų pajamos yra didesnės ir greičiau auga tose valstybėse, kurios specializuojasi sudėtingesnių, aukštesnio technologinio intensyvumo, didesnės pridėtinės vertės produktų gamyboje ir eksporte. Tad nagrinėjant skirtingų valstybių eksporto struktūrą galima paaiškinti ir skirtingus konvergencijos tempus tarp jų. Sudėtingesni, aukštesnės kokybės produktai paprastai susiję su didesniu darbo našumu, todėl tose valstybėse pajamos vienam gyventojui ir didėja sparčiau negu santykinai paprastesnius produktus gaminančiose valstybėse.
Ekonomikos išsivystymą lemia valstybių gebėjimas keisti ekonomikos struktūrą tiek pereinant prie našesnių ekonominių veiklų, prie našesnių įmonių atskiruose sektoriuose, sudėtingesnių naujų produktų gamybos, tiek gerinant jau gaminamų produktų kokybę. Tokios struktūrinės transformacijos sparta, pereinant iš mažiau našių į našesnes veiklas, ir parodo, kodėl vienos šalys geba konverguoti greičiau už kitas.
Eksportuojame nemažai sudėtingesnių produktų rūšių, tačiau jų dalis visoje eksporto struktūroje vis dar nėra didelės.
Lietuvoje dominuoja žemesnio ir vidutinio sudėtingumo gaminių eksportas, aukščiausio sudėtingumo gaminių eksporto dalis pastaraisiais metais iš esmės nedidėja, tačiau paties žemiausio sudėtingumo dalis mažėja. Sudėtingesnių eksportuojamų produktų, prie kurių daugiausia priskiriamos mašinos, įrenginiai ir transporto priemonės, dalis eksporte yra palyginti nedidelė, o didžiausią eksporto dalį sudaro maisto, baldų ir chemijos produktai, kurių sudėtingumas vertinamas kaip mažesnis.
Vis dėlto Lietuvos eksporto struktūra per pastaruosius dešimt metų iš esmės nepasikeitė: didžiausios eksportuojamų produktų grupės yra tos pačios, pasiskirstymas pagal sudėtingumą tebėra panašus, tačiau didėja eksportuojamų produktų įvairovė. Taigi, prie sudėtingesnių produktų gamybos yra pereinama pakankamai lėtai. Įdomu tai, kad, nors Lietuvoje eksportuojamų produktų įvairovė yra palyginti didelė ir Lietuva priskiriama prie šalių, kurios turėtų savaime judėti sudėtingesnių produktų eksporto ir atitinkamai tokių pramonės šakų link, šis procesas vyksta lėtai, o Lietuvos eksporto struktūroje daugiausia didėja ne aukšto, o vidutinio sudėtingumo technologijų eksportas.
Nors Lietuvos eksporto sudėtingumas didėja lėtai. Iš esmės Lietuvos eksportas yra gana gerai diversifikuotas. Eksportuojame nemažai sudėtingesnių produktų rūšių, tačiau jų dalis visoje eksporto struktūroje vis dar nėra didelės. Tai rodytų, kad Lietuva turi technologiją bei kompetencijas ir sudėtingesnių produktų gamybai. Siekiant tolesnės pajamų konvergencijos, šį potencialą būtina reikšmingai didinti.
Mantas Vilniškis yra Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas.
Vis dėlto Lietuvos eksporto struktūra per pastaruosius dešimt metų iš esmės nepasikeitė: didžiausios eksportuojamų produktų grupės yra tos pačios.
