Eksporto katalizatorius – chemijos pramonė. Pastaruoju metu prie lietuviškos kilmės eksporto augimo daugiausia prisideda chemijos pramonės gaminių ir plastikų bei žemės ūkio ir maisto produktų eksportas. Pavyzdžiui, suintensyvėjo chemijos produktų eksportas į JAV, padidėjo ir šios kategorijos eksportas į Europos Sąjungą (ES). Antroji būtent rugpjūčio mėn. išskirtinai didėjusi eksporto kategorija – žemės ūkio ir maisto produktai. Jų augimą skatino padidėjęs grūdų eksportas į Saudo Arabiją, tabako ir jo pakaitalų eksportas į Japoniją.
Pernai visam eksportui įpūtęs daug energijos, šiemet reeksportas išsisėmė. Pernykštį šuolį lėmė labai didelė Rusijos paklausa mašinoms ir įrenginiams, transporto priemonėms ir įvairiai įrangai, o to priežastis – atsinaujinančios ir atsargas atkuriančios Rusijos įmonės. Šiam trumpalaikiam poveikiui išblėsus, reeksportas (užsienio šalies prekės, kurios eksportuojamos tokios pačios būklės kaip ir buvo importuotos) – reikšmingai krito. 2017 m. sausio–rugpjūčio mėn. jis padidėjo 19,3, o šiais metais – tik 4,3 proc. Pagrindinė rinka, šiemet palaikiusi šiokį tokį reeksporto augimą į ES, – Vokietija.
2019 m. tikimasi tolesnio eksporto augimo, tačiau jis jau nesieks istorinių praėjusių metų rekordų. Pagal Lietuvos banko prognozes prekių ir paslaugų eksportas 2018 m. padidės 5,3, o 2019 m. – 4,6 proc. (2017 m. išaugo net 13,6 %). Žemės ūkio produktų eksportas per paskutinius kelis mėnesius buvo padidėjęs, tačiau tokie augimo šoktelėjimai dažniausiai būna trumpalaikiai. Tolesnio stipraus teigiamo poveikio iš žemės ūkio eksporto bendram augimui nesitikima, juolab kad ir šių metų derlius šalyje gerokai mažesnis nei pernai. Tai jau matyti iš rugsėjo mėn. duomenų, kur šio poveikio neliko. Kita vertus, dėl plėtros į naujas rinkas ir didėjančių gamybos pajėgumų chemijos produktų eksportas ir toliau bus teigiamą įtaką darantis veiksnys.
Didžiausią ribojantį poveikį bendram eksporto augimui turės kritusi užsienio paklausa. Pasaulio prekybos organizacijos skaičiuojamas indeksas, apibūdinantis tarptautinės prekybos būklę, signalizuoja apie toliau lėtėjantį prekybos augimą 2018 m. trečiąjį ketvirtį. Pasaulyje nuperkamų prekių ir paslaugų kiekis didėja vis lėčiau, o didžiausi neigiami yra prekybos užsakymų, automobilių gamybos ir pardavimų rodiklių pokyčiai. Prekybos lėtėjimą veikia didėjantis neapibrėžtumas tarptautinėje arenoje, prekybos karai ir kitos priežastys.
Svarbu tai, kad Lietuvos eksportuotojų užimamos rinkos dalys pasaulinėje arenoje vis dar didėja, tiesa, jau lėčiau. Neabejotinai tam įtaką daro dėl kaistančios darbo rinkos (iš esmės – dėl darbuotojų trūkumo) Lietuvoje sparčiai kylantis darbo užmokestis, kuris mažina Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą, t.y. kylantis darbo užmokestis didina ir eksportuojamų prekių bei paslaugų kainas.
Mantas Vilniškis yra Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas.
