Gildijos atstovas teigia: „Labai gaila, bet kai kalbame apie stiprųjį alkoholį, tai visų pirma kalbame apie pigią degtinę“. Žinoma, gildijos atstovas nesiremia jokiais skaičiais ar faktais, nors tame pačiame tekste daugelis didžiųjų prekybininkų pažymi degtinės pardavimų mažėjimą. Stipriuosius gėrimus sudaro viskis, konjakas, brendis, džinas, romas ir daugelis kitų stipriųjų gėrimų, o ne tik degtinė. Tačiau naudoti tokį leitmotyvą tiesiog patogiau, nors duomenys tai ir paneigia.
Komentare teigiama, kad: „Norint kultūrą keisti iš tiesų, turėtų būti (...) mažiau diskriminuojamas silpnasis alkoholis, o tarp jų ir alus. Nes vis tik tai yra kultūringesnė alkoholinio gėrimo alternatyva.“ Kas taip nusprendė? Ar tikrai taurė kokteilio ar stiklas viskio yra nekultūringiau lyginant su alaus gėrimu?
Ar tikrai taurė kokteilio ar stiklas viskio yra nekultūringiau lyginant su alaus gėrimu?
Išskirtinės sąlygos reklamos ir renginių srityje
Alus Lietuvoje turi išskirtines sąlygas – reklamos atžvilgiu draudime yra spragų, kurias šie rinkos žaidėjai sėkmingai apeina, reklamuodami tapačius nealkoholinius gėrimus, kurie vizualiai yra praktiškai identiški alkoholiniams. Jau visuotiniu pokštu tapo istorijos, kuomet žmogus, norėdamas įsigyti vieną produktą, įsigyja visai kitą, nes juos atskirti tik užmetus akį praktiškai neįmanoma. Ką jau kalbėti apie lauko reklamos stendus su tam tikrų nealkoholinių gėrimų reklamomis , kuriomis nusėtos didmiesčių gatvės.
Taip pat, greičiausiai daugeliui yra kilęs klausimas, kodėl masiniame renginyje neįmanoma įsigyti kokio nors kokteilio ar vyno taurės ir kodėl organizatoriai nesudaro tokios galimybės? Jie to tiesiog negali. Alkoholio kontrolės įstatyme nurodyta, kad masiniuose renginiuose bei mugėse draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kaip pavyzdžiui alus ar sidras, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento. Juk tai visiškai diskriminacinė situacija, kai renginių metu sudaromas barjeras – prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais galimybės tiesiog nėra.
Taigi, tampa neaišku, kodėl galima prekiauti ne stipresniais nei 7,5 proc., išskirtinai tik fermentuotais alkoholiniais gėrimais, neleidžiant prekiauti tiek pat laipsnių turinčiais kitais alkoholinių gėrimų produktais. Nemanau, kad reikėtų leisti renginių metu prekiauti grynais stipriaisiais alkoholiniais gėrimais, tačiau sąlygos daugelyje Europos Sąjungos valstybių yra tikrai ne tokios, kaip dabar Lietuvoje. Niekaip negaliu suprasti, kuo taurė vyno ar kokteilio yra blogiau už bokalą alaus. Kodėl negalime kalbėti, pavyzdžiui, apie 15 ar 20 laipsnių ribą – tai pasaulyje taip pat traktuojama kaip silpnasis alkoholis.
Niekaip negaliu suprasti, kuo taurė vyno ar kokteilio yra blogiau už bokalą alaus.
Iškirtinės sąlygos akcizų politikoje
Išskirtines sąlygas alus turi ir akcizų politikos klausimu. Ekspertų komentare kalbama apie akcizų kėlimą 2020 metais stipriajam alkoholiui, tačiau nėra minima, kad jis buvo keliamas išskirtinai tik šiai kategorijai ne tik 2020, bet taip pat ir 2019 metais. Komentare stebimasi, kad net ir padidinus akcizus stipriojo alkoholio suvartojimas paaugo 3 procentais, bet pamirštama paminėti, kad tai buvo išskirtiniai metai, kai buvo uždarytos sienos ir galėjome pamatyti pasienio prekybos sustojimą. Tai praėjusių metų pabaigoje pripažino ir visų didžiųjų prekybos tinklų atstovai, kalbėdami apie augančius tabako bei alkoholio produktų pardavimus būtent pasienio regionuose.
Toliau pažvelkime į vyno akcizus, kuriuos M.Dubnikovas tekste siūlo dar didinti – Lietuvoje vynas yra labiausiai apmokestinamas regione. Akcizai vynui mūsų šalyje yra net 4 kartus didesni nei Lenkijoje bei 1,4 karto didesni nei Latvijoje. Lietuva pagal vyno akcizo dydį yra ketvirta Europos Sąjungoje ir šešta Europoje.
Gal buvusios valdžios vykdyta politika kaip tik buvo palankesnė vienai alkoholinių gėrimų grupei?
O galiausiai ekspertai teigia, kad: „Mokesčių politika, kuri buvo formuojama pastaruosius ketverius metus, nepaisant deklaruojamų „valstiečių“ tikslų, akivaizdžiai nebuvo palanki silpniesiems alkoholiams“. Bet čia ekspertai pradeda prieštarauti patys sau – juk tame pačiame tekste kalbama, kad reikia skatinti silpnesnio alkoholio vartojimą, prie ko yra priskiriamas ir vynas, bet tuo pačiu siūloma dar jį branginti didinant akcizus. Gal buvusios valdžios vykdyta politika kaip tik buvo palankesnė vienai alkoholinių gėrimų grupei?
Ir pabaigai tik priminsiu, kad alus Lietuvoje – mažiausiai apmokestintas Baltijos šalyse. Lietuvoje akcizas alui siekia 7,11 Eur, Latvijoje – 8,2 Eur, o Estijoje – 12,7 Eur hektolitrui už vieną laipsnį grynojo alkoholio. Taip pat būtent Lietuvoje yra didžiausi skirtumai tarp skirtingų alkoholio kategorijų 1 laipsnio apmokestinimo, lyginant su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis.
Dėl kažkokių priežasčių apie šiuos skaičius yra nutylima, visiškai nepagrįstai teigiant, kad akcizai vėl turėtų kilti vynui bei stipriajam alkoholiui. Visgi neabejoju, kad akcizų politika turi būti derinama su kaimyninėmis valstybėmis ir ją būtina planuoti nuosekliai, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą.
Juk nuo suvartojamo alkoholio kiekio, o ne rūšies, priklauso jo daromas poveikis.
Dėl to ir siūlome Vyriausybei kartu su Finansų ministerija ryžtis parengti ilgalaikį akcizų tarifų planą ir vadovautis realiais skaičiais, kitų valstybių patirtimi. Mūsų asociacijos nariai pasisako tik už atsakingą ir saikingą alkoholio vartojimą bei mano, kad visas alkoholis turi būti vertinamas vienodai – taip, kaip tai vertina ir kitos valstybės bei tarptautinės organizacijos. Juk nuo suvartojamo alkoholio kiekio, o ne rūšies, priklauso jo daromas poveikis.
Mantas Zakarka yra Lietuvos alkoholinių gėrimų ir gamintojų asociacijos (LAGGIA) vadovas.
