Įsitraukimas į visuomeninę veiklą
Pasak ministrės A.Pabedinskienės, remiantis neseniai atliktais tyrimais į visuomeninę ir pilietišką veiklą yra įsitraukę tik apie 3-5 proc. Lietuvoje gyvenančių jaunų žmonių. Tokie skaičiai ne tik neparodo realybės, bet ir neaišku, iš kur yra paimti.
Siūlau paskaičiuoti pačiu paprasčiausiu būdu. Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena apytiksliai 602 tūkst. jaunų nuo 14 iki 29 metų amžiaus žmonių.
Remiantis ministrės minėtų tyrimų informacija, tokioje veikloje turėtų dalyvauti tik 18 tūkst. jaunų žmonių. Tačiau vien sudėjus kelių LiJOT vienijamų organizacijų narius gautume, kad Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos skautija, Ateitininkų federacija, Lietuvos šaulių sąjunga ir kitos didžiausios Lietuvoje jaunimo organizacijos vienija virš 20 tūkst. jaunų žmonių.
O ką jau kalbėti apie regionines jaunimo organizacijų sąjungas, veikiančias Lietuvos savivaldybėse bei kitas nepaminėtas jaunimo organizacijas. LiJOT šiuo metu vienija net 68 jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas, kurios savo veiklą vykdo visoje Lietuvoje. Nepamirškime, kad visuomeninė ir pilietiška veikla yra ne tik dalyvavimas jaunimo organizacijose, tačiau ir savanorystė bendrąja prame, dalyvavimas neformalaus švietimo veikloje ir t.t.
Pasistenkite įvardinti bent vieną neseniai sėkmingai įvykusią pilietinę iniciatyvą, kuri buvo inicijuota ne jaunų žmonių ar jaunimo organizacijų. Tikriausiai, to padaryti nepavyks.
Taigi, kyla klausimas, iš kur atsirado tie 3-5 proc., nes akivaizdu, jog net ir paprastai skaičiuojant jų yra kur kas daugiau.
Pilietiškumo stoka?
Neprieštarausiu ministrei, jog pilietiškumas nėra vien vėliavų nešimas ar šūkių skandavimas, bet pasistenkite įvardinti bent vieną neseniai sėkmingai įvykusią pilietinę iniciatyvą, kuri buvo inicijuota ne jaunų žmonių ar jaunimo organizacijų. Tikriausiai, to padaryti nepavyks.
Per kelerius metus pavyko pasiekti, kad rinkimuose jaunimas dalyvauja tris kartus aktyviau, jauni žmonės eina savanoriauti į kariuomenę, organizuoja įvairias pilietines akcijas, o tai ir yra savanorystė. Mano nuomone, Lietuvoje jauni žmonės yra visuomeniški ir aktyvūs – ant jų stovi mūsų valstybės pilietiškumo pagrindas.
Jaunimo nedarbas ir savanorystė
Tai, kaip jauni žmonės galėtų labiau įsitraukti į savanorišką veiklą, skirti laiko bendruomenei – skambūs žodžiai. Tačiau kaip yra realybėje?
Vertėtų išsakyti pastabą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kad planuojant artimiausių metų ES investicijas siūloma įgyvendinti jaunimo savanoriškos veiklos programą, tačiau joje galės dalyvauti tik niekur nedirbantys ir nesimokantys jauni žmonės. Vis dėlto, kiek tokių žmonių Lietuvoje yra, valstybė susiskaičiuoti nesugeba nuo pat 2012-ųjų metų.
Taigi, studijuojantis ar dirbantis jaunas žmogus, kuris nori prisidėti prie visuomenės gerovės, turi daryti tai pats, nes programos ar paskatinimai jam neegzistuoja − visos investicijos ir programos skirtos tik niekur nedirbantiems bei nesimokantiems.
Gerbiama ministre, rodos, kalbėjome apie tai įvairiuose renginiuose ir susitikimuose, išreiškėme savo pozicijas, tačiau panašu, kad pokyčiai neįvyko, girdime tik tai, kad jauni žmonės savanoriauti nelinkę.
Taip pat skaitykite: Algimanta Pabedinskienė: „Labiausiai mūsų jaunimui trūksta pilietiškumo“
Finansavimas
Finansavimas vis dar tebėra jautrus klausimas. Aš, atstovaudamas jaunimo organizacijų interesams, interviu su ministre pirmą kartą išgirdau, jog jaunimo programoms skiriami 12 mln. eurų, o nuo kitų metų ši suma padidės net iki 25 mln. eurų.
Studijuojantis ar dirbantis jaunas žmogus, kuris nori prisidėti prie visuomenės gerovės, turi daryti tai pats, nes programos ar paskatinimai jam neegzistuoja
Matematika ir vėl šlubuoja. Jeigu teigiame, kad organizacijose dalyvauja nedidelis procentas jaunų žmonių, kurie nelinkę savanoriauti, tačiau giriamės sukurta infrastruktūra, vertėtų pateikti keletą paprastų skaičių.
2013-2014 metais vykusiai regioninių jaunimo organizacijų finansavimo programai iš viso buvo skirta 47 tūkst. eurų per metus. Šią sumą išsidalino 13 regioninių jaunimo organizacijų tarybų. Belieka įsivaizduoti, kaip ugdyti savanorius, atstovauti jaunimo organizacijų interesus savivaldybėje, stiprinti kitas jaunimo organizacijas, kai per metus organizacija gauna 3 tūkst. eurų.
Nacionalinės jaunimo organizacijos per 2015-2016 metus pasiskirstė virš 100 tūkst. eurų − tai kur kas didesnė suma, bet pripažinkime, ministerija savo viduje nepadarė nieko, kad šios lėšos atsirastų. Jaunimo organizacijos pačios kreipėsi į Seimo narius, Vyriausybę, eskalavo tragišką padėtį, siekė finansavimo tam pačiam pilietiškumui ir visuomeninei veiklai, kol šiaip ne taip pokyčiai finansavime atsirado.
Todėl, ministre, siūlau neklaidinti visuomenės ir nekaltinti jaunų žmonių pilietiškumo, noro dirbti bei kurti savo šalies gerovę stoka. Gaila, kad kiekvieną dieną jauni žmonės turi įrodinėti, kokie jie iš tiesų yra. Gal vertėtų susėsti už bendro stalo ir pagaliau priimti konkrečius sprendimus, o nekalbėti tik skambiais šūkiais ir lozungais?
Mantas Zakarka yra Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas.
