Aš – taip. Galiu įsivaizduoti ir sužinoti, kas tada vyko. Galiu įsivaizduoti, kas būtų, jei nebūtume iškovoję laisvės ir kas būtų, jei Sausio 13-ąją žmonės nebūtų išėję ginti savo nepriklausomos šalies.
„Laisvės troškimo su tankais nesutraiškysi“, ‒ taip 1991 m. tragiškų sausio įvykių metu mūsų laisvės gynėjai pasitiko tuos, kurie tikėjosi lengvai sužlugdyti neseniai atgimusią Lietuvą.
Tas niūrus sausis yra labai svarbus mūsų seneliams, tėvams, artimiesiems ir… mums. Tiems, kuriems šis įvykis gyvas ne prisiminimais, o dabartimi. Galbūt todėl būtent dabar, prabėgus 25-eriems metams, mes esame laisvi 1991 metų sausio įvykius prisiminti kaip didžiulį mūsų tautos laimėjimą.
Mes niekada neužmiršime, kodėl esame laisvi, ir dėkosime tiems, kurie pasiaukojo bei gynė mūsų laisvę. O šią dieną švęsime ir nebijosime skaudžios praeities ‒ juk dabartį turime tik dėl jos.
Skaitau 1991-ųjų sausio įvykių dalyvių prisiminimus, anot daugelio jų, tos dienos Lietuvoje buvo pilnos ne tik skausmo, bet ir vienybės, begalinio ryžto, susitelkimo, drąsos ir, žinoma, meilės mūsų šaliai. Ne visi žinome, kad šalia baimės ir raudų buvo ir vienas kito palaikymas, karšta arbata, perlaužtas pusiau sumuštinis ir net šokių rateliai drauge prie Seimo rūmų.
Vieną istoriją visuomet sudaro daugybė mažų istorijų. Bet visos jos įdomios, reikšmingos ir būtinos, nes patys nebūdami įvykių liudininkais, tik taip galime suprasti kas tada įvyko, ką tai atnešė Lietuvai ir ką mes perduosime kitoms kartoms.
Vis dėlto, šiandien, būdami jaunais žmonėmis kartais vis dar susimąstome, kaip turėtume žvelgti į šiuos įvykius: gedėti ir su liūdesiu prisiminti ar džiaugtis. Labai norėtųsi, jog pradėtume šią dieną suprasti kaip didžiulį laimėjimą prieš sistemą, taip ir nepajėgusią nugalėti minios žmonių, kurių pagrindiniai ginklai buvo tik didžiulis ryžtas, dainos ir arbata.
Privalome nepamiršti žmonių, kurie apgynė Lietuvos laisvę tą naktį, tačiau pagerbdami juos turime džiaugtis tuo, ką jiems pavyko iškovoti. Man atrodo, jog tai geriausias jų aukos savo šaliai įprasminimas. Tikiu, kad jie kartu su mumis lygiai taip pat džiaugtųsi šia diena ir švęstų Laisvę.
Nes ne kas kitas, o jaunoji karta yra mūsų laisvės gynėjai šiandien. Savanoriai organizacijose, kariai, pilietinių akcijų dalyviai ar tiesiog paprasti Lietuvą mylintys jaunuoliai – visi jie yra gyvi laisvės įrodymai, niekada neleisiantys istorijai pasikartoti ir ją pamiršti.
Todėl mes niekada neužmiršime, kodėl esame laisvi, ir dėkosime tiems, kurie pasiaukojo bei gynė mūsų laisvę. O šią dieną švęsime ir nebijosime skaudžios praeities ‒ juk dabartį turime tik dėl jos.
Mantas Zakarka yra Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas