Praėjusio sezono tvarkaraštis tik dėl stebuklingo „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ nesusitikimo finale netapo absoliučiu farsu, tačiau laukimas, kol VTB lygoje pabaigs pasižaisti viena Lietuvos komanda, atnešė daugybę beprasmių laiko stūmimo dienų ekipai, kovojusiai dėl nacionalinio čempionato bronzos.
Viskas po truputį virto į sarkastišką parodiją, o naujasis lygos direktorius dievagojosi tuo, kad lygai pradėjo vadovauti vidury sezono ir neturėjo įtakos kvailiems tvarkaraščiams. Negana to, užagitavęs visas komandas teikti išskirtinį dėmesį ir susitelkimą nacionalinėms pirmenybėms, jis pažadėjo, kad problemų su tvarkaraščiu ateityje nekils ir, apskritai, lyga investuos daugybę lėšų ir energijos į tai, kad taptų patraukli žiūrovui.
Nors tai skambėjo kaip dar vienas ir daug sykių kartotas blefas, bet naujojo sezono vis vien buvo laukta su tam tikromis viltimis ir iliuzijomis. Tuo labiau, kad esant atitinkamai geopolitinei situacijai, daugelis komandų iš tiesų suteikė prioritetą ne VTB, o Lietuvos krepšinio lygai, tad organizatoriai turėjo neeilinę tarpsezonio terpę geriems ir prasmingiems darbams nuveikti.
Dideli pinigai, prabangūs svečiai, nauja taurė nuteikia pakiliai, tačiau neapgauna nuojauta, kad ne viskas yra auksas, kas auksu žiba.
Ir štai, ateina ilgai lauktoji akimirka ir startuoja nacionalinių pirmenybių atidarymo iškilmės. Dideli pinigai, prabangūs svečiai, nauja taurė nuteikia pakiliai, tačiau neapgauna nuojauta, kad ne viskas yra auksas, kas auksu žiba.
Netrukus nuojauta pradeda tvirtintis, ir dar su kaupu. Užlipęs rėžti sveikinimo kalbos, lygos prezidentas „bombina“ tokį kakofonišką pareiškimą, po kurio bet kurioje pasaulio krepšinio lygoje jis nebeliktų prezidentu arba, geriausiu atveju, būtų priverstas viešai atsiprašyti už savo žodžius.
Prezidentas teigia, jog tikisi, kad šių metus čempionatas turės naują čempioną ir pabrėžia, kad pats to nori. Palaukit palaukit. Bet tai juk ne šiaip ponulis. Tai juk lygos prezidentas, kurio pareigos lyg ir įpareigoja būti neutraliam ir objektyviam. Na, bent jau per oficialius renginius. Na, bent jau per jo lygos sezono atidarymo renginį.
Iškart pasidarė įdomu, ar to objektyvumo bei taip skelbto lygos populiarinimo, sezoną pradėjus tokiais mažvaikiškais taktais ir tonais, kokiais nors būdais pavyks laikytis. Bet juk, kaip sakoma, viltis miršta paskutinė.
Užsivedęs mintimis apie lygos populiarinimą ir kitokį žmonių dėmesio skatinimą, neabejojau, kad bent per televiziją bus galima pamatyti rungtynes. Negaliu pasakyti, kad labai nustebau, peržvelgęs transliacijų grafiką, bet juk tikėjausi visai ko kito.
Per savaitę – vienerios rungtynės per nacionalinį transliuotoją. Tai tiek. Žinoma, internetas šiuolaikiniam žmogui suteikia daug, bet juk televizijoje vis vien turi būti nacionalinės pirmenybės? Ar klystu?
Norintys pasižiūrėti į LKL čempionus, iki naujų metų tai galės padaryti vos du kartus. Fantastika, ką čia ir bepridursi. Populiarinimo traukinys rodos niekaip neužsiveda, gerbiamieji.
Manau, kad ir čia lyga praranda daugybę žiūrovų, ypač vyresnio amžiaus. Negana to, rungtynės vyksta tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu,o tais iškart atima galimybę stebėti kelias rungtynes per vieną dieną. Taip kaipgi jaustis sąžiningam lygos fanui, norinčiam pamatyti komandų rungtynes?
Nekalbu apie tai, kad, pavyzdžiui, norintys pasižiūrėti į LKL čempionus, iki naujų metų tai galės padaryti vos du kartus. Fantastika, ką čia ir bepridursi. Populiarinimo traukinys rodos niekaip neužsiveda, gerbiamieji.
Jau ganėtinai nusivylęs naująja LKL strategija nusprendžiau dar pasižiūrėti į tvarkaraščius. Gal bent čia, žinant, kad Lietuvos klubai nedalyvauja VTB, o stipriausios komandos varžosi Eurolygoje ir Europos taurėje, bus įvesta normali tvarka ir praktika?
Čia – nemalonus nustebimas. Elementarus pavyzdys: Kauno „Žalgiris“ spalio 17 d. vakarą žaidžia Madride su „Real“, reikia spėti, jog šeštadienį vakare grįžta namo, o sekmadienio popietę Vilniuje žaidžia su „Lietuvos rytu“. Vėl, reikia spėti, neturėdami nei vienos treniruotės ir visiškai nepailsėję.
Klaipėdos „Neptūnas“ gruodžio 7-ą žaidžia tolimajame Pirėjuje, o to paties mėnesio 9 dieną jau turi žaisti Pasvalyje. Ar šitaip mes kalbame apie normalius tvarkaraščius ir prisitaikymą prie stipriausios Europoje lygos?
Ir rodos, ponas direktorius jau turėjo visą tarpsezonį, kad normaliai sureguliuotų normalų tvarkaraštį ir niekas neliktų nuskriaustas, juo labiau, kad Eurolygos burtai buvo ištraukti liepos mėnesį ir po jų iš karto buvo paskelbtas oficialus reguliaraus sezono tvarkaraštis. Nelabai suprantama ir suvokiama, kaip taip išvis gali būti.
Kitam čempionato favoritui „Lietuvos rytui“ beveik visada išpuola bent trys poilsio dienos. Ar taip mes teikiame prioritetą Europos taurei? Būtų žemo lygio argumentas. O norėtųsi, kad sportinis principas išliktų visose aikštės pusėse.
Kauno „Žalgiris“ spalio 17 d. vakarą žaidžia Madride prieš „Real“, reikia spėti, jog šeštadienį vakare grįžta namo, o sekmadienio popietę Vilniuje žaidžia su „Lietuvos rytu“.
Nejaugi prezidentas jau ėmėsi darbo, kad pavyktų įgyvendinti jo oficialiai išreikštą norą? Pernai metais beviltiškai kartoję, kad nieko negali pakeisti dėl tvarkaraščių, lygos vadovai šiemet patys pribraižė tokių peripetijų, kad sunku ir suprasti, kam jos galėtų būti naudingos. O prestižo ir garbės tokie, atrodo, išsprendžiami ir sukalbami dalykai nedaro niekam.
Žinoma, galima suskaičiuoti ir kelis šiųmetinius pliusus.
Robertas Petrauskas kaip rungtynių komentatorius, normalios rezultatų lentelės transliacijų metu, šiek tiek pagerėjęs internetinis ir „Facebook“ puslapis.
Tačiau tokie minimalūs darbai taip ir liks nepastebėti, jei lėšos bus skiriamos ne būtiniems ir tikrai svarbiems dalykams tvarkyti ir žmonėms pritraukti ir sudominti, o puošniems baliams, kurių ir tai nesugebama suorganizuoti gražiai iki galo. Lyga turi suprasti ir gerbti savo klubus bei suteikti jiems komfortabilią terpę.
Natūralu, kad reikia kažkiek taikytis su europiniais, stipriausiais savo klubais, kurie reprezentuoja tiek lygą, tiek ir šalį visame pasaulyje. Taip pat reikia gerbti ir savo žiūrovą, kuriam trūksta įdirbio iš lygos pusės, kad galėtų būti nors iš dalies ja patenkintas.
Nereikia pamiršti, jog ir klubai, sutikę grįžti prie keturių ratų sistemos, išreiškė tam tikrą pasitikėjimą ir paramą lygai, tad natūralu, jog turi būti ir atgalinė reakcija. Kitu atveju, daugelis klubų vėl gali pasukti į netolimas šalis eiti su velniu ar ne tokiais baisiais padarais obuoliauti ir palikdami savo kiemą toliau skursti. Nes kiemsargis nesusitvarko su savo reikalais ir kylančiomis atsakomybėmis. O tai nėra gerai. Lyga mėgsta pabrėžti, kad nebešoks pagal VTB dūdelę, tačiau kol kas neišmoko ir sklandžiai pūsti savosios.
Telieka tikėtis, kad LKL vėl neužmigs ir neužmerks akių jų net neatmerkusi. Juk nuo to geriau bus visiems. Norime, kad komandos būtų profesionalios ir aukšto lygio. Palaukite, tuomet ir lyga turi būti aukščiausio profesionalumo ir kelianti pasitikėjimo bei stabilumo jausmą.
Jei to nėra, galingą laivą valdo nemokšiškas kapitonas – nesuderinama ir pražūtinga. Dabartinė situacija ne džiugina, o toliau liūdina. Ir tik pati lyga, suprasdama ir suvokdama savo klaidas, nelygumus ir netikslumus, gali ir turi tai taisyti.
Tikėkimės, ji kada nors pagaliau įsivažiuos bei pasieks tokį lygį, kokio yra verta ši šalis, kuri save drįsta vadinti krepšinio tauta. Tada ir visas klubinis krepšinis galėtų ne tik stovėti vietoje, bet ir sparčiai augti ir tobulėti. To norėtųsi ir palinkėti. O sirgaliai tikisi sąžiningos ir lygios kovos bei normalios galimybės ją pamatyti ir ja džiaugtis. Tai tiek. O gal, net tiek.
