Kiekvienas žingsnis šalia traukinio bėgių, kuriais daugiau kaip milijonas vyrų, moterų ir vaikų buvo atvežti į baisią mirtį, aidi kaip priekaištas žmonijai, nesugebėjusiai užkirsti kelio tokiam masiniam žmonių naikinimui. Ir kartu primena, jog visi drauge turime užtikrinti, kad tokia tragedija niekada nepasikartotų. Ant monumento įrėžtas skaudus priminimas: „Lai ši vieta bus amžinas sielvarto simbolis ir įspėjimas žmonijai.“
Šiais metais minimos 75-osios Aušvico išlaisvinimo metinės. Europoje ir kitur pasaulyje pagerbiami šeši milijonai žmonių, daugiausia žydų, kuriuos naciai nužudė dėl etninės kilmės, tapatybės ar tikėjimo. Tai proga pamąstyti apie Holokaustą (Šoa) ir iki šių dienų nusitęsusį jo šleifą. Tai proga pasakyti: mes atmename.
Tačiau vien atminti nepakanka. Sausio 23 d. Jeruzalėje vykusiame penktajame pasauliniame holokausto forume Europos Komisijos, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento pirmininkai pasiuntė labai aiškią žinią: „Visos Europos Sąjungos valstybės narės išvien pasiryžusios neleisti Europoje pasireikšti jokioms rasizmo, antisemitizmo ir neapykantos formoms. Dėsime visas pastangas, kad jų daigai būtų išrauti.“
Europa jau daug nuveikė: 16 ES šalių pripažino Tarptautinio Holokausto aukų atminimo aljanso patvirtintą darbinę antisemitizmo termino apibrėžtį. Tai labai svarbus visų šio reiškinio formų atpažinimo ir kovos su juo bendras pagrindas.
Vis dėlto kova dar toli gražu nelaimėta. Deja, daugėja išpuolių prieš žydus. Neseniai atliktos išsamios Europos žydų apklausos duomenimis, trečdalis apklaustųjų nurodė patyrę priekabiavimą dėl viešumoje dėvimų ar matomų daiktų, pagal kuriuos galima atpažinti juos esant žydus.
Žinia, antisemitizmas – ne tik Europos problema. Ją pasaulio šalys turi spręsti drauge.
Šaudynės Halės mieste ir Briuselyje skaudžiai primena, kad net ir praėjus 75 metams po holokausto antisemitizmas tebegyvuoja ir kelia grėsmę pačiai mūsų visuomenės struktūrai. Žudikų šūviai sinagogoje per Jom Kipurą ir muziejuje pačioje Europos sostinės širdyje – tai išpuolis ne tik prieš žydų bendruomenę. Tai išpuolis prieš mus visus. Prieš mūsų pamatines vertybes ir principus. Prieš mūsų visuomenės vienybę, įvairovę ir sanglaudą – prieš mūsų europietišką gyvenimo būdą.
Esu kilęs iš Salonikų, todėl puikiai suprantu žydų kultūros svarbą Europos paveldui. Žinau, kokius šiurpius holokausto padarinius patyrė miestas, kažkada buvęs klestintis žydų sefardų gyvenimo centras, dėl ladino kalba kalbančios bendruomenės vadintas „Izraelio motina“.
Vykdydamas Europos Komisijos man priskirtas užduotis subūriau naują kovos su antisemitizmu grupę, kuri padės visoms valstybėms narėms kurti išsamias nacionalines strategijas įvairiose srityse – nuo kovos su neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančia kalba iki žydų bendruomenių apsaugos ir integracijos, švietimo ir sąmoningumo ugdymo – ir jas koordinuos.
Saugumas tebėra didžiausias žydų bendruomenių rūpestis. Siekiame užbaigti kurti ES saugumo sąjungą, kurioje kiekvienas europietis, kad ir kokio tikėjimo, kilmės ar iš kur kilęs būtų, jaustųsi saugus. Toliau remsime valstybių narių siekius užkirsti kelią radikalizacijai, kovoti su neapykantą kurstančiomis kalbomis internete ir užtikrinti žydų bendruomenių fizinį saugumą. Sinagogos, bendruomenių centrai, mokyklos ir universitetai – tai vietos, kuriose žydų kultūra turėtų būti gerbiama, studijuojama ir aukštinama, o ne puolama.
Kartu turime daugiau rūpintis švietimu. Tai veiksmingiausia mūsų ilgalaikė priemonė prieš antisemitinius išpuolius. Turime mokyti savo vaikus, informuoti savo piliečius, mokyti teisėsaugos ir teisminių institucijų darbuotojus apie Holokaustą ir šiuolaikinį antisemitizmą. Mokyklos ir mūsų veiksmai švietimo srityje gali padėti pakeisti supratimą ir požiūrį.
Žinia, antisemitizmas – ne tik Europos problema. Ją pasaulio šalys turi spręsti drauge. Europos Sąjunga turi suvienyti jėgas su visomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, pasirengusiomis ginti žmogaus teises, lygybės, pliuralizmo, įvairovės vertybes ir religijos bei saviraiškos laisves.
Privalome ne tik atminti, privalome kalbėti atvirai ir veikti.
Margaritis Schinas yra Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už europinės gyvensenos propagavimą. Viena iš jo atsakomybės sričių – kovos su antisemitizmu pastangų koordinavimas.
