XX amžiuje Lietuva du kartus atkūrė nepriklausomą valstybę. 2004 m. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, prasidėjo šalies naujos vidaus ir užsienio politikos kūrimas ir Lietuvos valstybės atsakingas darbas dėl tautinės valstybės raidos ir narystės Europos Bendrijoje. Europos Sąjungos teisės sistemos pagrinduose teigiama, kad valstybė narė „privalo vienodai dalytis tiek nauda, tiek neigiamomis pasekmėmis, kurias teikia narystė Europos Sąjungoje“ ( 1.4).
Tačiau Lietuvoje yra žmonių, kurie nori tik naudos, bet kratosi „neigiamų pasekmių“ ir atvirai ima abejoti Lietuvos naryste ES, nors patys naudojasi Bendrijos privalumais.
Artėjant 2016 m. Seimo rinkimams tam tikri politikai ir piliečiai savo mintimis ir veikla pradeda sąmoningai skaldyti visuomenę, piršdami žmonėms nihilistines, net apokaliptines nuotaikas apie tai, kad lietuvių tauta gali išnykti dėl žmonių migracijos grėsmių.
Šie grėsmių pranašai neigia Lietuvos užsienio politiką, Seime priimtą, ES teisės aktais patobulintą įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, ES valstybių vadovų susitarimus, Europos parlamento ir Tarybos reglamentus ir direktyvas stiprinant pasirengimą pabėgėlių priėmimui Europoje.
Parašų rinkimas referendumui yra puiki galimybė skleisti nepamatuotą baimę dėl migrantų apgyvendinimo Lietuvoje, nes migrantų krizės tema dar ilgai bus Europos Sąjungos valstybių ir Turkijos darbotvarkėje.
Ir visa tai daroma tam, kad nykštukinės Lietuvos partijos ar neformalios grupės, kai kurie asmenys išryškėtų kaip tautos ir valstybės gelbėtojai. Lietuvos gelbėjimo tikslu 2016 m. vasarį Vyriausioje rinkimų komisijoje įregistruojama 18 žmonių iniciatyvinė grupė rinkti parašus referendumui, kuriuo ketinama susitarimus su Europos Sąjunga, vykdant priimtą įstatymą Nr. XII- 2080 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, paskelbti netekusiu galios.
Parašų rinkimas referendumui yra puiki galimybė skleisti nepamatuotą baimę dėl migrantų apgyvendinimo Lietuvoje, nes migrantų krizės tema dar ilgai bus Europos Sąjungos valstybių ir Turkijos darbotvarkėje. Parašų rinkėjai neatsako ir neatsakys už migrantų krizės sprendimo pasekmes, nes jie nelaiko ir nelaikys valstybės valdžios vairo, tačiau demokratinėje visuomenėje jie turi teisę įgyvendinti įstatymo leidybos iniciatyvą, nors referendumui formuluojamas klausimas akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos įsipareigojimus Europos Bendrijai.
Kalbinant gyventojus ir renkant parašus referendumui, sukuriama puiki galimybė visuomenėje kelti suirutę, kalti į galvą nebūtus dalykus apie tai, jog migrantų antplūdis į Lietuvą bei islamo religijos banga sunaikins lietuvybę ir krikščionybę, pavers Lietuvą tarptautinio terorizmo ir neišprususių nelegalų smurto gūžta.
Bauginti Lietuvos žmones Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos pabėgėliais yra paranku tiems, kurie neturi jokių šansų patekti į parlamentą, tačiau iš nevilties vis tiek mėgina iškreipti žmonių sąmonę tam, kad kažkas patikėtų, jog globaliame pasaulyje Lietuva gali būti išsaugota tik lietuviams.
Parašų rinkėjai žmonėms, tikriausiai, neaiškina to, kad Lietuva, tvoromis atsitvėrusi nuo pabėgėlių minios, pažeistų humanitarinės pagalbos, solidarumo ir teisingo atsakomybės tarp ES valstybių narių pasidalijimo principus.
Lietuvos piliečiai, kuriems bus siūloma pasirašyti, jog Lietuvoje vyktų referendumas dėl užsieniečių teisinės padėties, turėtų smarkiai pagalvoti, kam paranku, kad Lietuva būtų izoliuota nuo Europos Bendrijos. Kam nepatinka, kad Lietuvos pareigūnai rūpinasi krašto saugumu ir kruopščiai renkasi pabėgėlius, kad kol kas Lietuvoje priimti tik 6 atvykėliai, ir kad Lietuvos savivaldybėse nėra jokių perkeltų asmenų nesuvaldomos minios.
Lietuvos piliečiams, kurie bus viliojami į tautos gelbėtojų spąstus, vertėtų pasikliauti tais žmonėmis, kurie realiai atstovauja Lietuvai užsienio politikoje ir kurie konkrečia profesine veikla pasitinka prieglobsčio prašytojus, ar perkeltus asmenis, tikrina jų asmenybės tapatybę, suteikia teisę likti Lietuvoje, mokytis ir dirbti mūsų krašte, ar, matydami nepamatuotus prieglobsčio prašymus, išsiunčia prašytojus į kilmės šalį.
Tautos gelbėtojais vadinu ir kai kuriuos Seimo mišrios grupės narius, neformalios grupės „Birželio 3“, Tautininkų, Respublikonų partijų narius ir jiems prijaučiančius piliečius, kurie siekia save sureikšminti, atkreipti į save dėmesį, kad būtų matomi Seimo rinkimo procesuose.
Štai, Mišrios grupės atstovai A.Nakas ir V.Simulikas Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama atšaukti 2015 m. priimtą įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. XII- 2080, t. y. projektą, kuris siūlomas kaip referendumo pagrindinė idėja.
Lietuvą reikia gelbėti nuo tautos gelbėtojų, kurie nepripažįsta žmogiškumo, gailesčio kenčiančiajam, bėgančiam nuo žeminimo, smurto, bado ir mirties.
Nežinia, kas nepatiko projekto siūlytojams Seimo nariams, ar tai, kad įstatyme yra įterptos šiuolaikinę migrantų krizę reguliuojančios Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų ir direktyvų nuostatos, apibrėžiančios užsieniečių perkėlimo ir priėmimo tvarkas, teisminius nagrinėjimus iš esmės dėl galimybės prieglobsčio prašytojams įgyti teisę likti mūsų krašte, ar normos, nustatančios užsieniečių prievoles ir pareigas, ir užsieniečių išsiuntimo iš šalies priežastis.
Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ aiškiai pasakyta, kad, atvykėliui pažeidus šalies įstatymus, nesilaikant LR Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, jis yra išsiunčiamas iš šalies. Įstatyme numatyti visi LR ir ES teisių pažeidimų atvejai ir teisiniai reagavimo būdai į pažeidimus, kaip, pavyzdžiui, prieglobsčio prašymo motyvo klastojimas, asmens dokumentų sunaikinimas, tapatybės, amžiaus slėpimas, atsisakymas pateikti pirštų atspaudus, savavališkai pasišalinti iš buvimo vietos.
Įstatyme sudėti visi saugikliai nuo galimų prieglobsčio prašytojų pažeidimų Lietuvoje ir ES erdvėje, todėl teisinėje valstybėje sąmoningai sėti paniką ir apgaule versti tautiečius netikėti priimto Įstatymo normomis, yra nepagarbos demonstravimas savo valstybei.
Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos ir Seimo teisės departamentas siūlė Seimui atsisakyti A. Nako ir V. Simulik registruoto projekto Nr. XII- 2080., nes ir projektas, ir tautos gelbėtojų referendumo idėja pažeidžia LR įsipareigojimus 1951 m. Konvencijai dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolui dėl pabėgėlių statuso reikalavimų bei Europos Sąjungos teisės aktus.
Manau, vertėtų tiesiai pasakyti, kad Lietuvą reikia gelbėti nuo tautos gelbėtojų, kurie nepripažįsta žmogiškumo, gailesčio kenčiančiajam, bėgančiam nuo žeminimo, smurto, bado ir mirties.
Marija Aušrinė Pavilionienė yra Seimo narė, socialdemokratė
