Nuo Zikos viruso iki prievartinių vedybų
Konferencijoje dalyvavo virš 3 000 žmonių iš Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikų, Afrikos valstybių, Arabų regionų, 80 parlamentarų iš 53 šalių. Konferenciją sveikino judėjimo „Moterys veikia“ įkūrėja ir prezidentė Jill Sheffield, Danijos princesė Mary, o atidarymo pagrindinę kalbą sakė Melinda Gates, pažadėjusi iš Billo ir Melindos Gates‘ų fondo skirti 18 mln. dolerių išsamių statistinių duomenų apie moteris ir mergaites rinkimui, kad šie duomenys atskleistų realią moterų ir mergaičių padėtį pasaulyje.
J.Sheffield konferencijos programos pirmajame puslapyje rašė: „Darnus vystymasis įmanomas tik tuomet, kai mergaitės ir moterys yra sveikos bei aprūpintos. Moterys ne tik gimdo kūdikius. Jos rūpinasi savimi, savo šeima, bendruomene, visuomene. Kai investuojama į mergaites ir moteris, sukuriamas raibuliavimo efektas, kuris atneša laimėjimus visiems. Todėl investuokime daugiau. Investuokime energingiau. Investuokime dabar.“
Princesės Mary mintis apie ateities pasaulį, kuriame mergaitės ir moterys turėtų pasirinkimo laisvę, o ne išlikimo galimybę, tapo konferencijos leitmotyvu.
Tris dienas įvairių formatų susitikimuose buvo diskutuojamos moterų teisės, lytinės ir reprodukcinės teisės ir moterų, mergaičių beteisiškumas patriarchalinėje visuomenėje, kuri neigia moterų teisę pačioms kurti savo intymų privatų gyvenimą. Princesės Mary mintis apie ateities pasaulį, kuriame mergaitės ir moterys turėtų pasirinkimo laisvę, o ne išlikimo galimybę, tapo konferencijos leitmotyvu.
Pranešėjos kalbas dažnai baigdavo pasaulinių Kairo (1994) ir Pekino (1995) konferencijų Veiksmų programos, žinoma, pakoreguota fraze: moterys turi pačios rinktis, nuo kokio vyro gimdyti vaikus, pačios spręsti, kada, kaip dažnai ir kiek vaikų susilaukti.
Konferencijoje buvo pasisakoma prieš gentines, tautines tradicijas prievarta ištekinti mergaites, žaloti moterų lytinius organus, prieš smurtą šeimoje. Ypač buvo pabrėžiama moterų ir mergaičių švietimo būtinybė kaip kelias į jų išsilaisvinimą iš vyrų vergovės, taip pat teisė nemokamai gauti kontraceptines priemones, teisė į nėštumo nutraukimą, kuris buvo traktuojamas kaip sveikatos ir socialinių paslaugų problema.
Plačiai buvo aptartas Zikos viruso plitimas, pastangos įveikti tuberkuliozę, maliariją, ŽIV/AIDS, lytiniu keliu plintančias infekcines ligas bei būtinybė įvesti mokyklose mokslu grįstą privalomąjį lytinį švietimą.
Nuolat buvo akcentuojama, jog vyriausybės turi formuoti lyčių biudžetą tam, kad racionaliai ir kryptingai būtų naikinama lyčių nelygybė, kuriama socialinė lyčių pusiausvyra, nes nė viena valstybė nėra tiek turtinga, kad atsisakytų pasitelkti moterų žinias ir kūrybiškumą valstybės gerovei kurti.
Konferencijos uždarymo vienas įdomiausių momentų buvo Hillary Clinton videokreipimasis į dalyvius, kuriame Demokratų partijos kandidatė į JAV prezidentus taikliai pastebėjo, jog politikams ir valstybę valdantiesiems nederėtų savintis žmogaus kūno, o reikėtų išmokti gerbti žmogaus teises.
Mergaičių ir moterų emancipacija
Šiuolaikiniam pasauliui pradedant įgyvendinti naujus Darnaus vystymosi tikslus, verta prisiminti moterų emancipacijos istoriją (lot. emancipatio – išsivadavimas, sulyginimas moterų politinių ir visuomeninių teisių su vyrais). Moterų emancipacijos tema plati, nes moterų vadavimasis iš diskriminuojamos lyties padėties yra įvairus ir sudėtingas procesas, prasidėjęs pasisakymais vienišų moterų, kurios išdrįso patriarchalinėje visuomenėje ginti moterišką giminę.
1405 m. rašytoja Christine de Pisan Prancūzijoje išspausdina romaną „Damų miestas“, kuriame ironiškai kritikuoja vyrų dominavimą visuomenėje. 1792 m. Mary Wollstonecraft Anglijoje parašo knygą „Moterų teisių apgynimas“, kurioje mėgina įrodyti moterų lygias teises su vyrais ir tai, kad moterų pavergimas žalingas žmogiškumui. 1848 m. amerikietės surengia Seneca Falls mieste, Niujorko valstijoje, moterų suvažiavimą, kuriame paskelbia pirmąją moterų teisių konvenciją kaip kelią į moterų išlaisvinimą.
XIX a. pabaigos, XX a. pradžios JAV ir Anglijos sufražistės (lot. suffragium – balsavimas) ima reikalauti moterų balsavimo teisės, o XX a. antra pusė ženklina naują žmogaus egzistavimo erą: rasiniai, jaunimo, lytinių mažumų, moterų judėjimai, feministinės teorijos grindžia lyčių lygybės, lygių galimybių įstatymų suformavimą ir moterų, lytinių ir reprodukcinių teisių įterpimą į žmogaus teises.
Pozityvios diskriminacijos įstatymai ir lyčių kvotos tampa konkrečiomis laikinomis priemonėmis lyčių lygybei kurti. Prasideda šiuolaikinės demokratinės visuomenės raida.
Iki šiol moteriškoji lytis nėra išlaisvinta, lyčių lygybė ir visuomeninė lyčių pusiausvyra pasaulyje niekur nėra sukurta.
Tačiau iki šiol moteriškoji lytis nėra išlaisvinta, lyčių lygybė ir visuomeninė lyčių pusiausvyra pasaulyje niekur nėra sukurta, nes skiriasi šalių istorinės, ekonominės, socialinės, kultūrinės vystymosi sąlygos. Senosios demokratijos ir naujosios demokratijos valstybėse bei besivystančiose šalyse egzistuoja skirtingas lyčių ir lytiškumo suvokimas bei skirtingi lyčių lygybės, lyčių pusiausvyros visuomenėje įgyvendinimo lygiai.
Minėtos socialinės struktūros turi nevienodas finansines galimybes skatinti moterų ir vyrų švietimą, sveikatos ir šeimos planavimo paslaugas, nevienodas sąlygas įveikti smurtą šeimoje, religinį fundamentalizmą, žalingas moteriai nacionalines ir gentines tradicijas bei karinius konfliktus, migracijos sunkumus, kurie stabdo moterų diskriminacijos šalinimą.
Ar visa tai reiškia, kad mergaitės ir moterys niekada nebus išlaisvintos? Ir kokios priežastys stabdo lyčių lygybės kūrimą?
Kolektyvinis ar individualus mergaičių ir moterų išsilaisvinimas
Egzistuoja kelios akivaizdžios priežastys kaip kliūtys moterų išlaisvinimui: 1) didelis vyrų solidarumas valdžioje; 2) per menkas moterų solidarumas patekus į valdžią, nes, pajutusios valdžios privilegijas, kai kurios moterys pritampa prie valdančiųjų ir išduoda feministines idėjas; 3) individo baimė tapti laisvu viduje, atsiriboti nuo stereotipinio minios, bendruomenės, politinės partijos mąstymo, nes buvimas žmonių masėje tarsi išlaisvina individą nuo atsakomybės, padaro jo būtį saugesnę; 4) mirties baimė, bejėgiškumas priešintis karo realybei, religinei neapykantai ir smurtui; 5) nesugebėjimas sulaužyti lyčių, lytiškumo, lyčių vaidmenų stereotipų, nes juos žiniasklaida ir įvairūs verslai stiprina bei remia pelno tikslais.
Ką reikėtų daryti, kad išlaisvintume mergaičių ir moterų sąmonę? Turėtume šviesti moteris ir vyrus, kad šie, supratę, jog nors dvi lytys yra biologiškai skirtingos, visuomenėje vyrai ir moterys kaip žmonės yra lygūs, todėl žmogaus teisės ir laisvės, žmogaus orumas, žmogaus vertybės, žmonių solidarumas ir teisingumas yra didžiausios puoselėtinos šių dienų vertybės.
Kita vertus, šalia bendražmogiškų vertybių neturėtume pamiršti asmenybės individualių savybių – drąsos, disciplinos, valios, kurios skatina ginti moters, vaiko teises, lytines ir reprodukcines teises.
Šiandien kelias į moterų išlaisvinimą yra trumpesnis nei istorinėje praeityje, nes valstybės, vyriausybės, pilietinės organizacijos ir piliečiai gali naudotis gerąja moteriškosios lyties išlaisvinimo patirtimi.
Tačiau dar anksti švęsti lyčių lygybės pasiekimo pergalę, nes konservatyvios jėgos, priešiškos mergaitės ir moters laisvam pasirinkimui, melu, šmeižtu, pseudo moksliniais faktais ir teorijomis siekia įveikti laisvamanius ir žmogaus teisių gynėjus. Todėl individo kaip kūrybiškos asmenybės formavimas ir pažangių visuomenės jėgų glaudus bendradarbiavimas yra būtinos sąlygos siekiant įgyvendinti Darnaus vystymosi tikslus, kurie suteiktų mergaitėms ir moterims kokybiškai naują ir prasmingą gyvenimą.
Marija Aušrinė Pavilionienė yra Seimo narė, socialdemokratė
