Balandžio 25 d. Tokijuje Azijos vystomojo bendradarbiavimo forumo ir Japonijos parlamentarų plėtros federacijos surengtoje pasaulinėje konferencijoje buvo priimtas 56 šalių 130 parlamentarų kreipimasis į G7 valstybių lyderius ir nacionalinius parlamentus, kuriame rekomenduojama bendromis pastangomis užtikrinti saugią Žemės planetos ateitį, spartinti parlamentarų bendradarbiavimą visų žmonių ir kiekvieno asmens gerovei užtikrinti.
Konferencija tęsė tarptautinius įsipareigojimus, kurie yra puoselėjami ir plečiami, pradedant pirmąja, 1969 m. Šri Lankoje surengta, Pasauline parlamentarų vystomojo bendradarbiavimo konferencija, ir šiuos įsipareigojimus patvirtinant bei sustiprinant Kairo (1994), Pekino (1995), Berlyno (2015) tarptautinių konferencijų veiksmų programose, pabrėžiant lytinės reprodukcinės sveikatos ir teisių bei paslaugų svarbą žmogaus ir visuomenės gyvenime, lyčių lygybę, moterų ir mergaičių įgalinimą įgyvendinant 2030 metų tvaraus vystymosi siekius.
Dokumente pabrėžiama, kad senatvė yra gerbtina žmogaus gyvenimo visumos dalis, kad būtina sukurti sąlygas žmonių aktyviai ir saugiai senatvei, užtikrinant pagyvenusiems žmonėms tinkamą mitybą ir sveikatos paslaugas.
Deklaracijos preambulėje pabrėžiama būtinybė naikinti skurdą, socialinę nelygybę, stabdyti žalą gamtai, tarptautinius ir nacionalinius konfliktus bei įvairių formų smurtą ir terorizmą, saugoti taiką kaip esminę sąlygą žmonių gerovei kurti.
Deklaracijoje vyrauja rekomendacijos dėl lyčių lygybės, moterų ir mergaičių įgalinimo ir visuomenės sveikatos stiprinimo. Investicijos į jaunimą, jo švietimą, naikinant lyčių stereotipus, planuojant šeimą, skatinant lytiškumo ugdymą mokyklose ir pagarbą socialinių grupių, etninių ir lytinių mažumų įvairovei, bei užtikrinant migrantų ir pabėgėlių teises.
Didelis dėmesys deklaracijoje, kaip ir konferencijoje, yra skiriamas senėjimui, nes 2050 m. pasaulyje bus 22 proc. žmonių, perkopusių 60 metų amžių. Todėl dokumente pabrėžiama, kad senatvė yra gerbtina žmogaus gyvenimo visumos dalis, kad būtina sukurti sąlygas žmonių aktyviai ir saugiai senatvei, užtikrinant pagyvenusiems žmonėms tinkamą mitybą ir sveikatos paslaugas.
Rekomendacijose ypatingai akcentuojamos žmonijos, vyriausybių, mokslininkų pastangos įveikiant ir valdant užkrečiamų ligų ir epidemijų plėtrą ( SŪRS, ebolos ir zikos), kovojant su ŽIV ir AIDS, tuberkulioze ir maliarija, ribojant ir stabdant narkotikų vartojimą.
Baigiamoji deklaracijos dalis yra pasaulio, regionų, nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo reikšmės iškėlimas. Tik telkiant politikų, vykdomosios valdžios, mokslininkų pastangas, skiriant tinkamą finansavimą tvaraus vystymosi siekių įgyvendinimui, įmanoma kurti kokybiškai naują žmonių gyvenimą.
Deklaracijos kūrėjai ragina nacionalinių valstybių parlamentus ir vyriausybes bei nevyriausybines organizacijas ir visuomenės informavimo atstovus skaidriai ir atsakingai skleisti ir įgyvendinti žmonijos išlikimui svarbius įsipareigojimus. Deklaracija baigiama Rytų gyvenimo filosofijai būdinga mintimi – „kiekvienas turi būti prisimintas“ arba „ne vienas neturi būti pamirštas“.
Marija Aušrinė Pavilionienė yra Seimo Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinės grupės pirmininkė, socialdemokratė
