Kai kurie iš tų skundų yra paprasčiausias bambėjimas, na, o kai kurie iš tikro turi daug tiesos. Dažniausiai problemos glūdi tiesiog žmogaus galvoje ir pakanka šiek tiek pakrutėti, kad padarytume taip, arba geriau negu, kad yra padarę skandinavai. Reikia tik tuo patikėti.
„Contus“ yra buhalterinės apskaitos įmonių grupė, apimanti Lietuvą, Norvegiją ir Švediją. Visose trijose šalyse teikiame vienodas paslaugas – steigiame įmones ir vedame buhalterinę apskaitą. Tai rašau tam, kad skaitytojas suprastų, kad esame ne dar vieni patologiniai bambekliai, kuriems Lietuvoje viskas negerai, o tiesiog kasdien dirbame tiek su Lietuvos, tiek su Skandinavijos mokesčių deklaravimo bei įmonių registro sistemomis ir matome, kaip šios sistemos veikia skirtingose šalyse.
Nauji verslui nepalankūs „patobulinimai“ Registrų centre
Štai visai neseniai steigdami klientui naują UAB Lietuvoje pastebėjome, kad nebegalime ranka įrašyti veiklos, o turime rinktis iš veiklų sąrašo. Anksčiau buvo galima rašyti, kad bendrovė užsiima bet kuria Lietuvoje nedraudžiama veikla, ir tokie įstatai tikdavo visiems gyvenimo atvejams.
Tarnautojo akimis, tai tiesiog nuostabus patobulinimas, nes nebereikia ranka rašyti teksto. Tačiau verslininko akimis, tai labai apriboja pradedančius verslininkus, nes jei planuojama veikla nepasiteisins, tai po kurio laiko (pvz., po pusmečio) ją reikės keisti, nes senąja verslininkas jau nebeužsiims.
Įstatuose, suprantama, liks įrašyta senoji veikla. Ir tik laiko klausimas, kada gi koks nors pareigūnas, pavyzdžiui, policininkas, mokesčių inspektorius, o galbūt netgi ir pradedantis žurnalistas verslininko paklaus: „Tai kodėl tamsta užsiimate tokia veikla, kuri neįrašyta Jūsų įstatuose?“ Ir tada jau tikrai nepadės toks sakinys, kaip kad „bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams“, kuris yra parašytas kiek žemiau įstatuose, nes tai bus suprasta kaip kažkokios trečios eilės nepagrindinė veikla.
Juk visai neseniai girdėjome tokius klausimus viešojoje erdvėje, kodėl „Agrokoncernas“, kurio pagrindinės veiklos, kaip suprantu, yra žemės ūkio veikla ir trąšų prekyba, dar ir nuomoja automobilius. Automobilių nuoma juk neįrašyta prie įstatuose veiklų, tai ar jie kartais ko nors nepažeidinėja?
Norėdamas išvengti tokių nemalonumų, pradedantis verslininkas, privalo kas pusmetį, kol neras patikimos veiklos, keitinėti įstatus, ir mokėti po už tai po 27 € Registrų centrui, nes, mūsų žiniomis, registrų centras to veiklų keitimo neketina padaryti nemokamu.
Skandinavai į tai žiūri žymiai paprasčiau
Kaip jau minėjau, „Contus“ grupei priklausančios buhalterinės apskaitos įmonės taip pat steigia klientams naujas UAB Norvegijoje ir Švedijoje. Nepatikėsite, bet skandinavai nevedžioja būsimų verslininkų už rankos taip smulkmeniškai, kaip kad tai daro lietuviai, ir į jų registro centrų sistemas galima pateikti ne tik pagal savo pageidavimą surašytus įmonės veiklos tikslus, tačiau ir pagal savo pageidavimą parašytus įmonės įstatus.
Joks notaras nei Švedijoje, nei Norvegijoje netvirtina nei įmonės steigimo sutarties, nei įmonės įstatų. Skandinavų supratimu, tai, kad visi įmonės steigimo dokumentai tiksliai atitiktų įstatymus, turėtų būti privačių asmenų, o ne valstybės rūpestis. Kaip mums, lietuviams, tai neatrodytų keista, skandinavų ūkis nuo to nesugriūna, o pradedantys verslininkai neabejotinai už tai yra dėkingi. Pas mus gi tuo įmonės dokumentų teisėtumu kažkodėl rūpinasi valstybės skirtas pareigūnas – notaras, kuris už dokumentų perskaitymą ir patvirtinimą nepasidrovi paimti nemažą atlyginimą.
Kai nėra tvarkos, tai tuomet randasi šešėlinė tvarka
Kalbant apie tą patį registrų centrą, tai tuo pačiu metu, kai jų tvarkos yra visiškai nepaaiškinamai griežtos vienoje srityje, kaip mūsų čia paminėta prievolė įrašyti kokią nors veiklą iš veiklų sąrašo, tai kitoje srityse vyrauja pakankamai didelė netvarka.
Turbūt neišduosime didelės paslapties pasakę, kad iki šiol registrų centrui teikiant metinę finansinę atskaitomybę vietoje įstatymų reikalaujamo aiškinamojo rašto pakakdavo pateikti tuščią lapą ir tokia finansinė atskaitomybė būdavo priimta. Taip yra todėl, kad pas mus įmonių pateiktų finansinę atskaitomybių niekas iš registrų centro darbuotojų neperskaito.
Jei jūs pabandytumėte taip padaryti Švedijoje arba Norvegijoje, tai tokia finansinė atskaitomybė būtų po kurio laiko atmesta ir jūsų būtų paprašyta pateikti iš naujo finansinę atskaitomybę, šį kartą jau pagal įstatymais numatytą formą su tvarkingu įstatymų numatytu aiškinamuoju raštu.
Jei jūs pamirštumėte tai padaryti, tai garantuotai gausite didelę baudą - apie 4500 EUR. Tuo tarpu pas mus visiškai nepateikus finansinės atskaitomybės nieko neatsitinka ir yra įmonių, kurios metų metais neteikia registrų centrui savo finansinių atskaitomybių.
Marius Buivydas yra apskaitos įmonių grupės „Contus“ grandinės vadovas
