Reikia pastebėti, kad poveikis jau yra įskaičiuotas lūkesčiuose ir rinkos dalyviai tai parodė.
Rugsėjo pirmosiomis dienomis populiariausias 6 mėnesių tarpbankinės palūkanų normos toliau mažėjo ir jau siekia minus 0,448 proc.
Šis dydis rodo už kiek bankai sutiktų skolinti vienas kitam – primokant, kad tik pasilaikytų pinigus kitas bankas. Taip pat šis dydis rodo, kiek proc. punktų yra mažinama seniau paimta būsto paskola, jei ji dar pasirašyta iki bankams priimant taisyklę, kad jei EURIBOR neigiamas, taikoma nulio reikšmė. Seniau pasiėmusiems paskolas įmokos už būsto paskolas mažėja ir panašu, kad artimiausiu metu dar mažės.
Paskolų prieinamumas yra tik viena pusė, tačiau yra ir kita – bankams pinigus mėtant kaip „karštą bulvę“ kalbėti apie garantuotas palūkanas darosi vis sunkiau. Bankams pinigų apskritai nereikia, nes jų turėjimas gryname pavidale mažina akcininkų turtą, nes tenka primokėti centriniam bankui.
Tačiau grynų pinigų turėjimas slegia ne tik bankus ar fondus valdančias įstaigas, tai atsiliepia ir santaupas turintiems asmenims. Įsivaizduokite, kad turite kelis milijonus eurų. Bankuose indėlio draudimas yra tik 100 tūkst. eurų, tad norint būti tikru dėl savo lėšų reiktų atidaryti itin daug sąskaitų ir tai nėra patogu, o kartais netgi neįmanoma, todėl tenka ieškoti saugaus užutėkio.
Tokiu užutėkiu yra laikoma Vokietija, kuri su savo titano tvirtumo finansais yra laikoma saugumo prieglobsčiu. Natūralu, kad daugelis nori, kad vokiečiai pasaugotų jų pinigus, todėl pasiūla labai didelė, todėl šiuo metu Vokietijos 10 metų termino obligacijos (Vokietija skolinasi) už minus 0,7 proc. Tai reiškia, kad investuotojai sutinka kasmet nuo kiekvieno milijono eurų mokėti 7000 eurų, kad tik pinigai būtų saugūs. Turėdamas milijoną eurų per dešimtmetį turės sumokėti 70 tūkst. eurų už suteiktą saugumą.
Tokios situacijos niekada neturėjome ir panašu, kad rugsėjo 12 dieną susirenkantys ECB pareigūnai ją tik pradės įsukinėti. Panašu, kad euro zonoje, taip pat ir Lietuvoje, lis pinigų lietus, kurio bankai, fondai ir žmonės norės kaip įmanoma greičiau nusikratyti, nes „kartos bulvės“ laikymas rankose taps toks pats nemalonus, kaip ir vaikystėje žaistame žaidime „perduok kitam“. Pinigus perduodant pakankamai greitai iš rankų į rankas tikimasi įsukti ekonominius ratus, tačiau kol kas tai sunkiai sekasi.
Beje, tokį patį žaidimą ketina sužaisti ir JAV centrinis bankas. Su 99,6 proc. tikimybe yra prognozuojama kad rugsėjo 18 dieną susirenkantys bankininkai bazinę palūkanų norma kirs nuo 2,25 proc. iki 2 proc. Visi šie centrinių bankų veiksmai veikia ir valiutų kursus. ECB rausiantis į neigiamų palūkanų dirvonus euro kursas dolerio atžvilgiu krito į žemiausią tašką per paskutinius 2 metus ir rugsėjo 3 dieną tesiekė 1,09 JAV dolerio už vieną eurą.
Visa ši situacija rodo, kad ekonomika nėra sveikoje stadijoje ir tenka jai išrašyti laboratoriškai nepatikrintų vaistų. Pasekmės sunkiai prognozuojamos, todėl šiandien reikia atsargiai elgtis su paskolomis. Ypatingai tai taikoma ilgalaikiams įsipareigojimams, nes dabar pigios paskolos gali virsti sunkiai pakeliamais pančiais po kelių metų. Taip pat išlaidavimas nėra kelias, nes ta „karšta bulvė“ gali greitai atvėsti. Pagrindinės investavimo taisyklės byloja – būk atsargus, kai visi šėlsta ir būk drąsus, kai visi bijo.
Neigiamoms palūkanoms giliau žengiant į minusą vakarėlis gali įsisiūbuoti, ko beje ir siekia ECB, tačiau dabar yra laikas kaupti ir taupyti – taip daro stabus ir protingas euro zonos kapitalas, nes ne veltui sutinka 70 tūkst. eurų per 10 metų sumokėti vokiečiams už pinigų pasaugojimą. O taupyti rezervų vis daugėja – tą byloja dviženkliais skaičiais augantys atlyginimai Lietuvoje, kai infliacija išlieka išties žema (žemiau 3 proc.).
Taupyti reikėtų tuose instrumentuose, kurie yra pakankamai likvidūs (greitai iškeičiami į pinigus) ir svarbiausia aiškiai suprantami (čia kiekvienam pagal žinių gilumą), tam, kad atėjus laikui, kai visi bijos ir reikės būti drąsiems ir turėti galimybę panaudoti pinigus lanksčiai.
Marius Dubnikovas yra Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas.
