Kauno miesto teritorijoje veikianti MBA atliekų įmonė nuo pat įsikūrimo kelia daug rūpesčių tiek miesto, tiek Kauno rajono gyventojams. Ramučiuose, Karmėlavoje, Margavoje, Narėpuose ir kitose aplinkinėse gyvenvietėse dažnai juntama šiukšlių smarvė, ypač intensyvi šiltuoju metų laiku. Kodėl ši vieta buvo pasirinkta būtent miesto teritorijoje – galima tik paspėlioti. Dar 2011 m. siūlymas Kauno MBA įrengti šalia ,,Kauno švaros“ eksploatuojamo Lapių sąvartyno buvo atmestas.
Gyventojai tapo MBA smarvės įkaitais
Tiek mano paties, tiek gyventojų iniciatyva ne kartą buvo kreiptasi į įmonę, Aplinkos apsaugos departamentą, Aplinkos ministeriją reikalaujant spręsti problemą, tačiau atsakymai visada buvo panašūs: neva kvapų ir taršos normos neviršijamos (yra dokumentų ir atliktų tyrimų, kad viršijamos), ketinama tobulinti technologijas, vyksta naujų procesų adaptacijos laikotarpis, naujos sistemos turi ,,prigyti“, įvyko gedimas ir daugelis kitų pasiaiškinimų.
Keletą kartų teko lankytis Kauno MBA, domėtis jos veikimo procesais bei aiškintis, kodėl su kitomis Lietuvoje esančiomis MBA gamyklomis nekyla tiek problemų, kiek su esančia Kaune. Daug kartų buvo žadėta, kad bus pastatytas kaminas, kuris išspręs problemas ir kvapai bus kažkur ore aukštai, bus įdiegti naujos kartos ozono filtrai, išvalomi įrenginiai, sumontuotos vandens purškimo sistemos, eliminuojančios kvapus, bet vis dėlto – niekas nuo to nepasikeitė.
Klaidos šiuo atveju padarytos jau 2014–2016 metais, dar projektuojant gamyklos pastatus. Šiandien galima pripažinti, kad pagrindinė problema yra biologinėje dalyje, kur vyksta pūdymas, iš kur atsiranda pagrindiniai nemalonūs kvapai. Ne kartą buvo rasti teršalų viršijimai Kauno MBA kamine, duoti privalomi nurodymai pašalinti trūkumus. Tačiau tada taip pat niekas nepasikeitė.
Remiantis ankstesne praktika susidaro įspūdis, kad dvoko pašalinimas – Sizifo darbas. Gretimuose rajonuose gyvenantys žmonės tapo MBA įkaitais, negalinčiais ypač šiltuoju metų laiku net praverti langų. Jei per aštuonerius įmonės gyvavimo metus nebuvo rasta priemonių, išsprendžiančių kylančius nesusipratimus, naivu tikėtis, kad staiga išauš diena ir Kauno MBA nebeskleis nemalonaus kvapo.
Apdorojimas MBA neapsimokantis
Trumpai apie skaičius. Pavyzdžiui, 2019 m. duomenimis, Kauno regiono MBA įrenginiuose per metus apdorojama apie 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Laikinosios sostinės atliekos čia sudaro 64 proc., visam Kauno regionui ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. eurų, o miesto gyventojams – atitinkamai 5,5 mln. eurų.
Tačiau apdorojus 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama vos 1250 tonų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų, o tai nesiekia net 1 proc. nuo bendro atliekų kiekio. Pinigine išraiška skaičiai kalba patys už save: realizavus už 9 mln. eurų išrūšiuotas tinkamas perdirbimui antrines žaliavas gaunama tik 78 tūkst. eurų pajamų. Tuo tarpu 1 tona išrūšiuotų perdirbamų atliekų gyventojams kainuoja 7200 eurų.
99 proc. į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota – jos yra netinkamos perdirbimui, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. eurų, galiausiai vis tiek pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ).
Nebepajėgs atskirti ir techninio komposto
Skaičiuojama, kad 140 tūkst. tonų komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti KKJ, aplenkiant MBA, Kauno regionui kiekvienais metais leistų sutaupyti po 4 mln. eurų, o vien Kauno miestui – apie pustrečio milijono kasmet. Dar vienas svarbus argumentas yra tai, kad per metus MBA gamyklos įrenginiai iš mišrių atliekų atskiria apie 48 tūkst. tonų techninio komposto. O nuo kitų metų šis kiekis gerokai sumenks – Kauno mieste pradėjus rinkti maisto atliekas (nuo 2024 m.), MBA gamyklos nebepasieks tokie dideli bioskaidžių atliekų kiekiai, todėl ji nebepajėgs atskirti tiek techninio komposto.
Šiuo metu šis kompostas naudojamas sąvartynų perdangai, todėl jai taršos mokestis dar netaikomas. Vis dėlto nuo 2027 m. šios atliekos negalės būti skaičiuojamos kaip perdirbtos, bet jos vis tiek būtų vežamos į sąvartyną, tačiau tai kainuotų jau papildomus 50 eurų už 1 toną (sąvartyno taršos mokestis).
Laikas atsisveikinti
Kauno MBA įrengimo projekto biudžetas – 34,441 mln. eurų, iš jų 29,244 mln. eurų skirti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, 5,196 mln. eurų prie projekto įgyvendinimo prisidėjo projekto vykdytojas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras.
Konkrečiai Kauno MBA statybos vertė sudarė 24,672 mln. eurų. Įrengus tokią MBA gamyklą iš struktūrinių fondų pinigų, gaunamas įsipareigojimas veiklą sėkmingai vykdyti mažiausiai penkerius metus. Metai praėjo, baigėsi laikotarpis, kai buvo negalima keisti už ES paramos lėšas statytų objektų paskirties, milijonai MBA įrengimui išleisti, kvapo eliminuoti niekaip nepavyksta, skundų sulaukiama kas mėnesį, didelės pridėtinės naudos rūšiuojant atliekas įmonė taip pat neįgyvendina.
Galima pasidžiaugti ir tuo, kad gyventojai patys išrūšiuoja vis daugiau atliekų, todėl mažiau darbo lieka MBA. Tai vis dėlto, gal jau atėjo laikas atsisveikinti?
