Kai tik Europos Parlamentas pritars šiam ES šalių sprendimui, Klaipėdos vėžė bus įtraukta į Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą ir atitinkamus žemėlapius. Ką tai reikš praktiškai? Kad jungtis Vilnius–Klaipėda taps svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visai ES. To Lietuvoje siekėme ilgus metus ir po didelių pastangų pavyko tai, ką būtų galima laikyti vienu svarbiausių Lietuvos strateginių pasiekimų ES susisiekimo srityje.
Šiuo metu beveik visas Lietuvos geležinkelių tinklas veikia atskirai nuo europinio (pirmiausia dėl skirtingo pločio geležinkelio bėgių). Toks mūsų istorinis paveldas. Dėl to vienas kertinių Lietuvos nacionalinių prioritetų – visiškai integruoti, sujungti mūsų geležinkelių tinklą su ES tinklu ir užbaigti transporto infrastruktūros integraciją su Vakarais. Šios integracijos dalis – ne tik „Rail Baltica“, bet ir europinės greitosios vėžės jungtis su Klaipėda.
Tikslas – iki 2030 m. pradėti tiesti europinę vėžę greitajam traukiniui Vilnius–Klaipėda. Iki tol Baltijos šalyse jau turi funkcionuoti ir „Rail Baltica“ (kertinė „Rail Balticos“ data Lietuvoje – 2028 m., kada Lenkija planuoja iki Lietuvos sienos nutiesti savo bėgių dalį).
Europinio geležinkelio linija į Klaipėdą būtina siekiant stiprinti transporto ir logistikos jungtis tiek Lietuvoje, tiek plačiau. Pirmiausia, greita europinė geležinkelio vėžė į Klaipėdą iš esmės pakeistų Lietuvos susisiekimo sistemą: sostinė ir uostamiestis taptų gerokai „arčiau“ vienas kito, europinė vėžė padėtų dar sparčiau persiorientuoti mūsų geležinkelių tinklui bei visam transporto ir logistikos sektoriui, taip pat sukurtų tvarios, aplinką tausojančios alternatyvos galimybes krovinių gabentojams, padėtų greičiau diversifikuoti Klaipėdos jūrų uosto ir geležinkelių veiklą.
Svarbu nepamiršti ir šiuo metu ypač aktualaus strateginio imperatyvo – karinio mobilumo. Kad prireikus sąjungininkų pajėgos turėtų geresnes sąlygas sparčiau atvykti į Lietuvą ir judėti šalies teritorijoje.
Siekiant įgyvendinti šį tikslą, reikia: užbaigti europinės vėžės linijos į Klaipėdą įteisinimą ES teisės aktuose, parengti galimybių studiją apie skirtingų trasos variantų pasirinkimą, įvertinti kitus susijusius klausimus. „Lietuvos geležinkeliams“ parengus galimybių studiją, kurios esminė užduotis – įvertinti optimaliausios trasos maršrutą, atsiras sąlygos priimti reikiamus sprendimus projekto įgyvendinimo pradžiai.
Nors būsimos trasos lokacija dar nėra pasirinkta, šiuo metu turimais duomenimis, galimos kelios alternatyvos. Preliminarios jų lokacijos pavaizduotos žemėlapyje: 1) per Šiaulius; 2) nuo Kauno per Tauragę arba Pagėgius; 3) nuo Kazlų Rūdos per Tauragę.
Sprendimus dėl trasos išsidėstymo lems analizė ir ja paremta diskusija su visuomene. Dėl to jau dabar, gerokai iš anksto, aktualu viešai informuoti, kokius artimoje ateityje Lietuvai reikės priimti sprendimus.
Svarbu pabrėžti, kad transporto sektoriaus transformacija ir tvari, greitoji geležinkelio jungtis, susiesianti uostamiestį su Europos geležinkelių tinklu ir sostine, yra dar didesnio uždavinio dalis – įgyvendinti, tikėkimės, gal jau paskutinę iš Lietuvos didžiųjų transformacijų. Ji būtina mūsų šalies nepriklausomumui sustiprinti ir siekiant visavertiškai „sugrįžti“ į Vakarus.
Lietuvai įstojus į ES, NATO, prisijungus prie Šengeno erdvės, euro zonos ir po karinės, politinės ir energetinės transformacijos turime tą patį užbaigti ir transporto sektoriuje – visiškai integruotis į ES infrastruktūrą, ES rinką, pagaliau pradėti gyventi pagal europietiškas taisykles ir įgyti galimybę naudotis atitinkamos kokybės paslaugomis. Tai – ambicinga užduotis Lietuvai, ir ji labai reikalinga dabar, aiškiai apsibrėžiant naują Lietuvos transporto sistemos tapatybę. Jau nebe tiesiog kaip tilto tarp „Rytų ir Vakarų“ – svarbu turėti efektyvias jungtis su Šiaurės, Pietų ir Vakarų Europos šalimis.
Na, o kad tai įmanoma, puikiai atskleidžia pastaraisiais metais pradėję kursuoti reguliarūs krovininiai traukiniai į Vokietiją ir kitur. Kryptimis į Vakarus, kurių anksčiau Lietuvos geležinkelių žemėlapyje nebuvo. Belieka tik iškelti retorinį klausimą: kaip šiandien atrodytų mūsų transporto ir logistikos sistema, jeigu šie geležinkelių integracijos į Vakarus žingsniai būtų žengti gerokai anksčiau?
Šiandienos realijų kontekste Europos Komisija siūlo, kad visos ES šalys narės parengtų jų geležinkelių „migravimo“ į Europos standarto vėžę planą. Jungtis su Klaipėda bus svarbus žingsnis šia integracijos linkme.
Be to, pastaruoju metu aktyviai dirbame su kaimynėmis, kurių geležinkelių paveldas yra panašus. Mūsų tikslas – kad ES ir šalys narės rengtų ne atskirų koridorių, o viso tinklo integracijos planus, t. y. numatytų konkrečius veiksmus, kaip tapti nepriklausomoms nuo plačiosios vėžės geležinkelių standarto infrastruktūros visame Baltijos regione. Tai iš esmės yra ne tik ekonominio, bet ir nacionalinio saugumo uždavinys.
Lietuva jau ėmėsi svarbių iniciatyvų. Paminėsiu bene svarbiausią: partneriams siūlome konkretų planą – sukurti naują ilgalaikį krovinių vežimo koridorių europine vėže tarp Baltijos šalių jūrų uostų ir Ukrainos ir įtraukti jį į šiuo metu peržiūrimą TEN-T koridorių tinklą. Tiek „Rail Baltica“, tiek ir Klaipėdos jungtis tame plane yra svarbiausi ilgalaikiai elementai.
Tad Klaipėdos jungtis svarbi ne tik Lietuvai. Tai ir strategiškai svarbi junglumo grandis visai laisvai Europai, įskaitant Baltijos šalis ir Ukrainą.
